„Palaimintuoju paskelbtas Mykolas Giedraitis parodo kiekvienam iš mūsų, kad net ir pats tyliausias ar kukliausias žmogus gali tapti šventuoju, nesvarbu, kokį asmeninį kryžių Viešpats yra jam skyręs“, – sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, birželio 22 dieną 12 val. Videniškiuose (Molėtų raj.) vadovausiantis padėkos šv. Mišioms už M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju.
Pasak ganytojo, mūsų palaimintieji ir šventieji labai mylėjo Lietuvą ir tas šalis, kuriose jie gyveno ar tarnavo žmonėms. Tokį meilės pavyzdį rodė šv. Kazimieras ir daugybė kitų lietuvių bei lenkų tautas siejusių šventųjų.
Į iškilmes Videniškiuose atvyks Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos vyskupų, vienuolių, maldininkų, šventėje laukiama Giedraičių giminės atstovų.
Kaip Krokuvoje iškilmingose padėkos šv. Mišiose už garbingojo M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju sakė kardinolas Giovanni Angelo Becciu, M. Giedraitis, kurio šventumas oficialiai pripažintas ir patvirtintas Bažnyčios, dar stipriau susieja nuo seno itin artimas tautas – lietuvius ir lenkus. „Mykolo Giedraičio šventumas, Bažnyčios oficialiai pripažintas ir patvirtintas, yra tarsi dangaus palaimintas dvasinis šio ypatingo ryšio antspaudas. Nuolankusis Giedraitis dar stipriau susieja abi nuo seno labai artimas tautas, kurios nūdieną pašauktos atnaujinti ir atgaivinti savo draugystės ryšius“, – kalbėjo kardinolas G. A. Becciu pabrėždamas, kad šventųjų ypatingumas glūdi ir jų gebėjime peržengti valstybių sienas, kad jie „visiems taptų viskuo“.
Per Sekmines, prieš pradėdamas Dangaus karalienėsmaldą, popiežius Pranciškus sakė, kad pal. Mykolas Giedraitis – nuolankumo ir evangelinės meilės pavyzdys. Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad palaimintojo kulto patvirtinimas padrąsins lenkus ir lietuvius stiprinti tarpusavio ryšius per tikėjimą ir pamaldumą Mykolui Giedraičiui.
Lietuvos vyskupų konferencija primena, kad Dievo tarną M. Giedraitį popiežius Pranciškus palaimintuoju pripažino 2018 metų lapkričio 7-ąją. Tai džiugi žinia Lietuvai ir Lenkijai, kur ilsisi žemiškieji palaimintojo palaikai.
Ekvipolentinės beatifikacijos dekrete apie Mykolo Giedraičio dorybių herojiškumą ir kultą nuo neatmenamų laikų rašoma, kad apie 1420 metus kilmingoje šeimoje, Giedraičiuose, netoli Vilniaus gimęs M. Giedraitis gavo tvirtą religinį ir kultūrinį lavinimą, puoselėjo pamaldumą Nukryžiuotajam Kristui. Pagal anuometinę tradiciją Mykolas turėjo tapti riteriu, tačiau jo fizinė negalia neleido jam to padaryti. Būsimasis palaimintasis įstojo į Atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą, vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir Mykolą. Čia jis ir užbaigė noviciatą, Krokuvoje davė vienuoliškus įžadus ir apsigyveno šv. Morkaus reguliariųjų atgailos kanauninkų konvente.
Palaimintasis baigė filosofijos mokslus Krokuvos akademijoje, 1465 m. gaudamas laisvųjų menų magistro laipsnį. Gyveno kukliai ir pamaldžiai. Prižiūrėjo šventovę, rūpinosi jos švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Daugybė žmonių kreipdavosi į M. Giedraitį patarimo ir pagalbos įvairiais dvasiniais reikalais, taip pat užklupus gaisrams, ligoms ar kitokiems išbandymams. Mykolas stengėsi su visais susitikti, visiems padėti. Pal. M. Giedraičio užtarimui amžininkai priskyrė ir ne vieną išgijimą.
Tiksliai žinoma Mykolo mirties data – 1485 metų gegužės 4-oji. Jis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Videniškiuose kiekvieno mėnesio 4 dieną meldžiamasi pal. M. Giedraičio litanija, vidurdienį bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.
M. Giedraitis šventuoju pradėtas laikyti tuoj po savo mirties. XVI a. Krokuvos vyskupija ėmėsi kai kurių veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje viešai gerbti. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole.
M. Giedraičio beatifikacijos byla buvo pradėta 1634 metais, tačiau tik 2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija