Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
popiežius Pranciškus, atvykęs pas mus praėjusių metų rugsėjį, savo pirmoje kalboje Simono Daukanto aikštėje, cituodamas mūsų himno žodžius, ragino mus semtis stiprybės iš savo praeities. Pažindami savo tautos istoriją, mes galime semtis išminties iš protėvių ir pasimokyti, kaip gyventi. Šiandienos pirmajame skaitinyje girdime Dievo tautos istoriją, kurią pažinti ne mažiau svarbu, kad ir iš Atpirkimo istorijos semtumės stiprybės savo gyvenimo kelyje.
Girdime istoriją apie Juozapą, šeimos jaunėlį, kuris dėl brolių pavydo vos nebuvo nužudytas, o vėliau jų pačių parduotas į vergiją ir išvežtas į Egiptą. Ten, gerai dirbdamas, jis iškilo į valdžios aukštumas. Kai Juozapo tėvynę ištiko badas, jo broliai atvyko į Egiptą maldauti faraoną maisto savo šeimai ir tautai. Jie nepažino savo brolio. Juozapas pareikalavo, kad jie atvežtų jam jauniausią brolį, po to prisipažino esąs jų brolis ir juos gausiai apdovanojo. Šitaip, per tą didelę nelaimę – Juozapo pardavimą į vergystę, – Dievas parengė kelią, kad išgelbėtų savo tautą nuo bado. Vėliau iš Egipto Mozė išvedė Izraelio palikuonis, Dievo Tautą, į Pažadėtąją Žemę ir tai yra mūsų Išganymo slėpinio – Kristaus įsikūnijimo, mirties ir prisikėlimo – provaizdis.
Išganymo istorija kupina tokių atvejų, kai Dievas parengia kelią ir pašaukia bendradarbių, nors iš šalies atrodo, kad vyksta tik nelaimės ir tragedijos. Tą galima matyti ir Jėzaus kilmės istorijoje, kai visi pranašai ruošia kelią Jo įsikūnijimui. Tą regime ir Kristaus Bažnyčios istorijoje – Geroji Naujiena ne be vargų ir aukų pasklido po visą pasaulį. Todėl mums taip svarbu semtis išminties iš savo istorijos, mokytis iš pirmtakų.
Nepaprastai svarbu sugebėti skaityti laiko ženklus ir išgirsti Viešpaties balsą. Kaip tai daryti? Pirmiausia reikia dėkoti. Dėkojimas padeda atpažinti Dievo veikimą mūsų gyvenime, atpažinti Jo artumą. Mes turime už ką dėkoti – už beveik 30-ties metų laisvės kelią, už mūsų narystę laisvų šalių sąjungose, kurios padeda užtikrinti mums laisvę, už demokratinę santvarką, kurioje ramiai ir taikiai keičiasi valdžios, paisoma piliečių balso. Galime dėkoti už laisvę ramybėje garbinti Dievą ir svetingai priimti ateitį. Dėkoti Dievui, kaip ir jis pats mus kviečia, švenčiant šventąsias Mišias (net ir pats žodis Eucharistia graikų kalboje reiškia dėkojimą).
Nors ir dėkojame už Dievo dovanas, visgi žinome, kad eiti Dievo pašaukimo keliu nėra lengva, šis kelias nebūna be išbandymų. Šiandienos Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus, siųsdamas savo mokinius vykdyti jiems patikėtą misiją, juos mokė: „Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“ (Mt 10, 16). Taip elgtis Jėzaus mokiniai ir mes galime vedami Dievo Dvasios, Tiesos Dvasios. Malda, reguliari malda padeda išgirsti Dievo Dvasios kalbėjimą mūsų širdyje ir sąžinėje. Tačiau gyventi moraliai ir daryti teisingus sprendimus – dažnai nepopuliaru ir, kaip liudija istorija, neretai tokie žmonės yra persekiojami tiek dėl asmeninių, tiek – kaip matome daug kur pasaulyje ir šiandien – dėl religinių motyvų. Evangelijoje girdėjome, kad to ir galima tikėtis. Ir nors toks krikščionio likimas yra tikėtinas, vis dėlto vienintelis kelias į tikrąją palaimą yra laikytis tiesos, likti Kristaus šviesoje.
Šv. Teresės iš Kalkutos vaikų globos namuose ant sienos kabojo lapas su išrašytais pamokančiais žodžiais, kurie primena mūsų misijos šiame gyvenime esmę:
Žmonės dažnai elgiasi neišmintingai, nelogiškai ir egocentriškai.
Vis dėlto – atleiskite jiems.
Jei esate geri, jus gali apkaltinti savanaudiškumu ir slaptais kėslais.
Vis dėlto – būkite geri.
Jei jums sekasi, įsigysite ir netikrų draugų, ir mirtinų priešų.
Vis dėlto – tegul jums sekasi.
Jei esate dori ir nuoširdūs, žmonės gali jus apgaudinėti.
Vis dėlto – būkite dori ir nuoširdūs.
Tai, ką statėte metų metus, kažkas gali sugriauti per vieną naktį.
Vis dėlto – statykite.
Jei surasite ramybę ir laimę, žmonės gali jums pavydėti.
Vis dėlto – būkite laimingi.
Gerus jūsų darbus žmonės rytoj tikriausiai pamirš.
Vis dėlto – darykite gerus darbus.
Atiduokite pasauliui tai, ką turite geriausia.
Matote, galiausiai viskas yra tarp jūsų ir Dievo; tai niekados nėra tarp jūsų ir jus supančios aplinkos.
Dievo planas pildosi. Šiandien Prezidentas pradeda naują savo pašaukimo etapą, o mes verčiame naują savo tautos istorijos puslapį. Mums visiems, kad ir koks būtų mūsų pašaukimas, reikia likti ištikimiems Dievo Žodžiui ir savo sąžinei. Skaitykime laiko ženklus, už viską dėkokime ir drąsiai, pasitikėdami Dievu, eikime per išbandymus. Kaip yra kartojęs palaimintasis Jurgis Matulaitis, blogį nugalėkime gerumu.
Amen.
Arkivyskupas Gintaras Grušas
2019-07-12 Homilija Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose LR Prezidento inauguracijos proga