Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
šiandienos Marijos Gimimo (Šilinių) iškilmė svarbi tuo, kad švenčiame Marijos gimimą – bet dar prieš gimimą Dievas turėjo jai numatytą misiją, kurią per Apreiškimą ji sutiko vykdyti. Tai ypatinga misija – būti Išganytojo Motina. Ypatingas ir jos sutikimas vykdyti Dievo numatytą misiją ir dalyvauti Jo Išganymo plane.
Evangelijoje girdime, kaip Juozapas, turėdamas ypatingą misiją – globoti Jėzų ir Jo motiną Mariją – sugeba išgirsti Dievo balsą, kalbantį jam per angelą, ir tą misiją vykdyti. Kelis kartus Evangelijoje mes girdime, kaip Juozapas atsiliepia į Viešpaties kvietimą. Prieš priimant Juozapui Mariją į savo namus, sužinojus, kad ji laukiasi, Dievas jam prabyla: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Tam, kad Juozapas veiktų, jam reikėjo ne tik išgirsti Dievo balsą, bet ir drąsos tą įsakymą vykdyti. Šiandienos Evangelijoje girdėjome, kaip angelas liepia keltis: „…imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 1, 13). Juozapas, nežinodamas, kaip ilgai jam reikės likti Egipte, klauso Dievo įsakymo ir vyksta, imasi tos misijos. Ir vėl, kai jam sakoma sapne imti kūdikį su motina ir keliauti į Izraelio kraštą, jis nedelsdamas atsiliepia į tą Viešpaties kvietimą, kad galėtų atlikti savo dalį Išganymo plane.
Dievas kiekvienam iš mūsų patiki ypatingą misiją, kviečia mus dalyvauti Išganymo plane. Kaip ir Juozapui, mums reikia sugebėti išgirsti Viešpatį, mums kalbantį šiandien. Išgirsti Dievo balsą, kuris labai dažnai bando prasiskverbti per kasdienio užmtumo triukšmą. Kaip galime išgirsti Dievo balsą, jei neskiriame laiko, kad Jo klausytume? Klausyti, ką Dievas mums šiandien kalba Šventajame Rašte, ką Dievas kasdien nori mums pasakyti, kuria kryptimi mus vesti. Tam reikia ir asmeninės, tylios maldos. Ne tik išsakyti Dievui savo prašymus, bet klausyti, ko Jis nori iš mūsų, kaip Jis nori, kad mes dalyvautume Jo plane. Išgirsti Dievo balsą padeda ir bendruomeninė malda. Tokie susibūrimai – ne tik atlaiduose, kaip šiandien, – bet kiekvieną sekmadienį. Dievas kalba mums ir per kitus žmones – mūsų šeimos narius, mūsų parapijos narius ir siekia mums padėti atpažinti Jį, esantį tarp mūsų, mums kalbantį.
Šiandien, kai minime kariuomenės dieną, negalime pamiršti, kad tarnavimas Tėvynei kariuomenėje, siekiant užtikrinti taiką, apsaugoti laisvę, yra tos misijos dalis. Tai misija ne tik Tėvynei, bet ir vienų kitiems. Dievas siunčia mus rūpintis vieni kitais. O meilė Tėvynei reiškiasi meile kiekvienam Tėvynės žmogui, piliečiui. Užtikrinti laisvę – tai užtikrinti laisvę kiekvienam asmeniui, kiekvienai šeimai. Kiekviena šeima – tėvas ir motina – irgi vykdo Dievo skirtą pašaukimą. Dievo karalystė plečiasi su kiekvienu pakrikštytuoju. Tėvai ir krikštatėviai įsipareigoja užauginti gerą Dievo karalystės pilietį, savo visuomenės pilietį. Tai irgi yra dalis to įsakymo, kurį Dievas davė Adomui ir Ievai ir duoda mums – plėsti žmoniją, plėsti Dievo karalystę.
Kiekvienas esame gavę talentų iš Dievo. Jie yra ženklai, kaip Dievas nori, kad mes veiktume mūsų pasaulyje, mūsų visuomenėje. Evangelijoje įspėjama neužkasti savo talentų, o leisti juos į apyvartą. Kiekvienas žmogus visuomenės gėriui ir Bažnyčios naudai turi naudotis tomis dovanomis, kurias Dievas jam yra davęs. Yra pavojus užsidaryti savyje. Dažnai šiame pasaulyje skatinama rūpintis tik savimi. O Dievas duoda mums misiją, duoda talentus, kad mes juos naudotume Jo naudai, visuomenės gėriui.
Popiežius Pranciškus savo laiške misijų dienai praėjusiais metais mums priminė: „Kiekvienas vyras ir moteris yra misija. Tai priežastis, dėl kurios gyvenama žemėje. Būti patrauktiemsir būti siųstiemsyra du judesiai, kuriuos mūsų širdis, ypač esant jauniems amžiumi, jaučia kaip ateitį žadančios ir pirmyn mūsų egzistenciją stumiančios vidinės meilės jėgas. Ypač jaunuoiai labai stipriai jaučia, koks uždegantis ir patrauklus yra gyvenimas. Džiugiai išgyventi savo atsakomybę pasauliui yra didžiulis iššūkis.“ Popiežius Pranciškus, kuris mus prieš metus aplankė, net savo kelionę įvardija kaip dalį savo misijos. Po apsilankymo Lietuvoje grįžęs į Romą, susirinkusiesiems Šv. Petro aikštėje pasakodamas apie savo kelionę jis vartojo misijos terminus. Jis aiškino ten susirinkusiems žmonėms ir kartu priminė mums: „Mano vizito aplinkybės labai skyrėsi nuo šv. Jono Pauliaus II. Todėl mano misija buvo iš naujo skelbti šioms tautoms Evangelijos džiaugsmą ir švelnumo, gailestingumo revoliuciją, nes laisvės neužtenka, kad suteiktum gyvenimui prasmę ir pilnatvę – reikia meilės, o meilė visada kyla iš Dievo. Evangelija, kuri išbandymų dienomis duoda jėgų ir įkvepia kovoti už išsilaisvinimą, laisvės metu yra žmonių, šeimų ir visuomenės kasdienės kelionės šviesa bei druska, suteikianti skonio kasdienybei, neleidžianti sugesti, sauganti nuo vidutiniškumo ir egoizmo.“
Spalio mėnesį Bažnyčia švęs misijų mėnesį. Kaip matote, už altoriaus parašyta: „Pakrikštyti ir siunčiami.“ Tai yra priminimas, kad kiekvienas iš mūsų, kiekvienas pakrikštytasis, turime misiją. Turime misiją plėsti Dievo karalystę tarp mūsų. Kiekvienas esame pašaukti būti misionieriais. Šiandienos šventė – Marijos gimimo minėjimas yra priminimas, kad ne tik Marija, ne tik Juozapas, ne tik Jėzus turi gyvenimo misiją, bet ir kiekvienas krikščionis. Ir esame pašaukti atsiliepti. Kariai atsiliepia tarnaudami Tėvynei, šeimos atsiliepia plėsdamos Dievo karalystę namų Bažnyčioje.
Kiekvienas iš mūsų turime paklausti ir išgirsti, ko Dievas nori iš mūsų šiandien. Prašykime, kad Dievas uždegtų mūsų širdis, kad mes degtume ta meilės misija, apie kurią popiežius mums kalbėjo, ir neštume Dievo meilę, Jo taiką, Jo ramybę mūsų visuomenei ir pasauliui. Amen.
Arkivyskupas Gintaras Grušas
Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai Šiluvoje
2019 m. rugsėjo 10 d.