Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Džiaugiuosi švęsdamas su Jumis Eucharistiją šią dieną, kai prisimenate žuvusius už Tėvynės laisvę. 1991-ųjų sausio mėnesį Jūs liudijote pasauliui gilią tiesą, kad taikos galima siekti taikiu būdu, net ir smurto akivaizdoje. Popiežius Pranciškus, ragindamas siekti taikos veikliu nesmurtiškumu, primena, kad būtent toks veiklus nesmurtiškumas sugriovė komunistinius režimus Europoje.
Sausio 13-ąją Jūs buvote pasiryžę sumokėti brangią kainą, kovodami už santvarką, kurioje būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, kurioje niekas nebūtų persekiojamas dėl tikėjimo, o viešasis gyvenimas nebūtų grįstas melaginga ideologija. Okupacijos metais Jūs patyrėte, kad santvarka, kuri neigia Dievą, galiausiai ima žeminti ir žmogų. Todėl Jūs siekėte ne vien Nepriklausomybės, tačiau ir laisvės, kuri gimsta iš tiesos (plg. Jn 8, 32).
1991 metais visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Baltijos valstybių. Tai buvo sukrečiantys vaizdai beginklių žmonių, stovinčių prieš tankus. Visuotinė Bažnyčia buvo su Jumis maldoje, kaip ir šiandien Ji yra su žmonėmis, kurie įvairiuose kraštuose kenčia nuo karo ir persekiojimų. Jūs pažinote, kokia galinga yra malda, kuria prašoma taikos. Žinau, kad sausio 13-osios naktį budėti susirinkę žmonės kartu meldėsi, giedojo giesmes Dievo Motinai, Lietuvos Globėjai, o parlamente drauge su gynėjais buvę kunigai aukojo šventąsias Mišias.
Šį vakarą noriu prisiminti tuos žodžius, kuriuos prieš 25 metus lankydamasis Lietuvoje pasakė šventasis Jonas Paulius II. Melsdamasis Antakalnio kapinėse prie žuvusiųjų už laisvę kapų, kur šiandien ir aš galėjau melstis, šventasis Jonas Paulius II sakė: „Tikėjimas padėjo atsispirti prieš tamsias ir dažnas prievartos bangas, neigusias Dievą ir žeminusias žmogų“.
Šiandien kartu su Jumis aš dėkoju Dievui, kad Jis išlaikė Jūsų tautoje tikėjimą ne tik sausio 13-osios naktį, bet ir per visą ateistinės ideologijos naktį, kuri truko daugiau nei 40 metų, kol Jūsų šalis buvo okupuota. Komunistinis režimas persekiojo tikinčiuosius, tačiau daugelis Jūsų tautiečių ryžosi sekti Kristumi iki galo Kalvarijos keliu.
Vienas iš tokių tikrų Kristaus sekėjų yra kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis, kuris praėjusią vasarą buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežius Pranciškus pavadino šį ganytoją didvyrišku Evangelijos liudytoju. Palaimintasis Teofilius išpažino Kristų, nors ir buvo dėl to persekiojamas. Jis gyveno kaip Kristus, nes iki pat mirties į savo persekiotojus žvelgė su meile. Išlaikęs meilės perkeistą žvilgsnį į artimą, jis iš tikrųjų buvo Evangelijos liudytojas.
Šiandienos Evangelijoje regime kaip Jėzus pašaukia apaštalą Matą, tardamas „Sek paskui mane!“ (Mk 2, 14). Popiežiaus Pranciškaus šūkis „Miserando atque eligendo“ (Mt 9, 9) yra paimtas iš apaštalo Mato pašaukimo istorijos komentaro. Kas yra šios istorijos centre? Tai Dievo gailestingumas. Evangelijoje girdime, kad Jėzų seka minia, tačiau Mato nėra minioje, jis sėdi muitinėje. Praeidamas Jėzus gailestingai pažvelgia į Matą ir jį pasirenka, pašaukdamas: „Sek paskui mane!“
Dievas pirmasis gailestingu žvilgsniu pažvelgia į žmogų. Dievas pasirenka žmogų dar tada, kai jis yra sužeistas nuodėmės. „Gailestingumas išreiškia Dievo elgesį nusidėjėlio atžvilgiu – jam siūloma galimybė pripažinti savo klaidas, atsiversti ir įtikėti“ (Misericordiae Vultus, 21). Labiau už Dievo meilę mus gali stebinti tik tai, kad Jis palieka mus laisvus šios meilės atsisakyti.
Dievo kvietimas „Sek paskui mane“ niekada nėra įsakymas „Sek paskui mane!“. Dievas nenori mūsų pavergti – trokšdamas tik laisvo mūsų atsiliepimo Jis netgi sutinka būti nemylimas. Kiekvienas bandymas pavergti žmogų galiausiai kyla iš velnio, kuris siekia sunaikinti žmoguje Dievo paveikslą. Labai dažnai šis bandymas remiasi melagingu laisvės pažadu. Lietuvoje jūs patyrėte komunistinę ideologiją, kuri skelbė išlaisvinanti žmogų, o iš tiesų atnešė pavergimą. Įvairių ideologijų pavidalu šis melagingas laisvės pažadas gyvas ir šiandien.
Vienintelė tikra laisvė gimsta žmogaus širdyje. Popiežius Pranciškus sakė: „Istorijoje buvo daug revoliucionierių. Tačiau nei vienas neturėjo tos revoliucijos, kurią atnešė Jėzus, galios: istoriją transformuojančios, giliai žmogaus širdį pakeičiančios revoliucijos. Istorinės revoliucijos pakeitė politines, ekonomines sistemas, tačiau nei viena iš jų tikrai nepakeitė žmogaus širdies. Tikrąją revoliuciją, tą, kuri radikaliai pakeistų gyvenimą, įgyvendino Jėzus Kristus savo Prisikėlimu: per Kryžių ir Prisikėlimą.“
Šiais metais švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, minite Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, vainikavimo 300 metų jubiliejų. Kaip ir tą sunkią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, taip ir šiandien atsiduokite Marijos globai. Tegul ši žemė ir toliau būna vadinama Marijos žeme, kad Jos globojami išlaikytumėte tikėjimą ir paliudytumėte jį veikliais darbais. Amen.
2018 m. sausio 13 d., Laisvės gynėjų diena
Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika