Spalio 15–16 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas dalyvavo Krikščioniškos kultūros kongrese (Kongres Kultury Chrześcijańskiej) Liubline, Lenkijoje. Liublino katalikiškasis universitetas jau penktą kartą sukvietė Bažnyčios, mokslo ir meno atstovus tyrinėti krikščionybę šiandienos pasaulyje. Arkivyskupas taip pat aukojo universiteto mokslo metų pradžios šv. Mišias.
Krikščioniškos kultūros kongrese buvo kalbama apie kovą už laisvės idėją ir skirtingas jos sampratas šiandienos Europoje, nagrinėjamos geopolitinės ir religinės temos, vyko meniniai vakarai ir susitikimai su kultūros žmonėmis. Kongrese iškilmingai pagerbtas prieš 50 metų Liublino universitete doktoratą įgijęs kun. prof. Michał Heller – fizikas, filosofas ir teologas, pripažintas daugeliu tarptautinių premijų už tyrimus kosmologijos srityje bei mokslo ir tikėjimo ryšio filosofinį apmąstymą. Popiežiškosios mokslų akademijos narys kun. prof. Michał Heller skaitė pranešimą „Kosminė laisvės problema“.
Diskusijoje „Tarpreliginis dialogas migracijos krizės kontekste“ kalbėjęs arkivysk. Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, jog migracija kaip tokia nėra krizė – migracija verčiau išryškina Europos tapatybės krizę, kurios akivaizdoje visais amžiais vykęs žmonių judėjimas tampa grėsme savasties nebeapčiuopiančiai Europai.
„Vietoje gilaus tikėjimo ir pagarbos savo kultūrai bei paveldui, europiečiai persiėmė reliatyvistine pasaulėžiūra, kuri skelbia, kad bet kuris žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas yra priimtinas ir netgi girtinas. Tai kultūra, kuri dažnai nori visiškai išstumti religiją iš viešosios erdvės […], kuri žudo negimusius kūdikius, vyro ir moters santuoką mato kaip grėsmę vadinamajam kitokiam gyvenimo būdui, vaikų auginimą laiko našta asmeniniam išsipildymui – tokiai kultūrai kyla aiškus pavojus, kai sustiprėja imigracija iš kitų kultūrų, vaikus suvokiančių kaip palaiminimą, dideles šeimas kaip normą, su stipria religine ir kultūrine tapatybe,“ – kalbėjo arkivyskupas G. Grušas.
Mokslo metų pradžios Mišių pamoksle arkivyskupas kalbėjo apie katalikiško universiteto vietą moderniame pasaulyje. „Universitetas yra taip pat ir karo mokykla, ir mūšio dėl sielų laukas. Bažnyčia ir čia turi būti ligoninė, kurioje gydomi sužeistieji ir ruošiami grįžti į kovą. Mūšiai vyksta aplink mus. Gyvename pasaulyje, kuris nori tikrovę susiaurinti iki dalykų, prieinamų vien intelektu; pasaulyje, kuris tiesos paieškose nori atskirti tikėjimą ir protą,‘‘ – kalbėjo arkivyskupas.
Arkivyskupas taip pat dalijosi savo studijų Pranciškonų universitete Steubenville‘yje, JAV, patirtimi, kur malda buvo universiteto gyvenimo centras. Nuolatinės adoracijos koplyčioje niekuomet nepritrūkdavo studentų. Jie praktikavo gyvą sakramentinį gyvenimą, ypač atgailos sakramentą. Kiekvienos sporto varžybos prasidėdavo komandos malda, o pasibaigdavo bendra varžovų malda. Universiteto vadovybė netgi turėjo priminti studentams, jog dėl maldos negalima apleisti studijų. Baigdamas homiliją arkivyskupas linkėjo tokios patirties kiekvienam studentui.
Krikščioniškos kultūros kongresu prasidėjo pasirengimas Liublino katalikiškojo universiteto šimtmečio jubiliejui, kuris bus minimas 2018-aisiais.