Gruodžio 2 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas.
Po Dieninės liturginės maldos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kvietė kunigus sielovadoje atsakingai laikytis Katalikų Bažnyčios mokymo, kuris po Vyskupų Sinodo, svarsčiusio šeimos klausimus, nepasikeitė, nors spaudoje pasirodo įvairių interpretacijų. Net ir antroje santuokoje gyvenantys asmenys kviečiami laikytis Bažnyčios mokymo, ugdyti tikėjimą, nors ir negali priimti Komunijos. Kai kunigas, laikydamasis Bažnyčios mokymo, negali suteikti išrišimo, visada tepalaimina žmogų. Ganytojas kvietė nepamiršti ir teisingumo, kai švenčiamas gailestingumas. Svarbu jautriai paaiškinti Katalikų Bažnyčios mokymą. Arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus raginimą, skirtą kunigams, patiems atlikti išpažintį dažniau nei kartą per mėnesį. Nuodėmklausiu netampama iš karto, o tik pačiam turint ilgą penitento patirtį. Nuodėmklausys – tai atleidžiančios Jėzaus meilės nešėjas, užduoties dalininkas, ištikimas valdytojas, kaip tėvas, sutinkantis grįžtantį sūnų ir einantis pas tą, kuris liko lauke. Gailestingumo metai – puiki proga grįžti prie penitento praktikos, jei ji sumažėjusi. Išpažintis padeda pajusti, kad esi Dievo mylimas vaikas. Jubiliejinių Gailestingumo metų esmė – pajusti, kad Dievas myli be jokių sąlygų. Tai reikalinga patirtis ir kunigui, ir pasauliečiui. Jei kunigai uoliai klauso išpažinčių – dažnai prisibeldžia ir iki žmogaus pašaukimo.
Vyskupas Arūnas Poniškaitis pasakojo, jog į Vilnių atvyksta žmonių ir iš kitų vyskupijų, nori prieiti išpažinties, bet kunigai ne visada jos klauso. Svarbu kasdien prieš Mišias pusvalandį ar kitą laiko dalį skirti išpažinčių klausymui ir taip atlikti gailestingumo tarnystę. Tai liudijimas žmonėms, kad kunigą galima rasti jau pasirengusį, nereikės prašyti. Kartu tai ženklas, kad Gailestingasis Tėvas per kunigą laukia žmogaus. Kartu tai galimybė ir pačiam kunigui, jei nėra žmonių, pasimelsti rožinio maldą, brevijorių ar tiesiog pamąstyti. Jei tikrai žinoma, kad žmogus negavo išrišimo, o vis dėlto eina Komunijos, po Mišių reikėtų atskirai pasikalbėti su žmogumi, jautriai ir kantriai paaiškinti. Kai žmonės gyvena antroje santuokoje, o pirmoji santuoka, sudaryta bažnyčioje, nebuvo pripažinta negaliojančia, Komunija gali būti teikiama tik tuomet, jei vyras ir žmona gyvena kaip brolis ir sesuo. Reikėtų raginti kreiptis į bažnytinį tribunolą, kad iširusių santuokų galiojimas būtų apsvarstytas. Jei atvyksta emigrantai iš įvairių užsienio šalių, kuriose išpažinties praktika yra apmirusi, vis dėlto reikėtų priminti popiežiaus raginimą grįžti prie šio sakramento šventimo. Gailestingumo metai tam ir švenčiami, kad palaipsniui būtų sugrąžintas šis sakramentas, jei jis yra apleistas. Atlaidai ir siejami su išpažinties atlikimu. Juk ji skirta išpažinti ne tik sunkias, bet ir lengvas nuodėmes, taip sudarant progą patirti Gailestingo Dievo veikimą. Kai išpažintis atliekama užsienio kalba, o kunigas ja prastai kalba ir nemoka išrišimo formulės, pastaroji kalbama lotynų ar nuodėmklausio gimtąja kalba.
Kunigas Arūnas Peškaitis OFM kunigams pristatė Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos Vatikane parengtą „Homiletikos vadovą“, išspausdintą 2015 metų „Bažnyčios Žiniose“ Nr.6-10. Jis pabrėžė, kad homilija – tai aiški vilties žinia, atnešta per kryžių. Mišiose atliekami trys dalybos veiksniai: Eucharistijos, ramybės ir Dievo Žodžio. Svarbu kalbėti konkretiems žmonėms, kurie yra prieš kalbėtoją, galvoti, kam dalijamas Dievo Žodis. Homilijoje atskleidžiama ne tik ką kalba pats Dievo Žodis, kokia jo egzegezė, bet ir ką jis byloja pačiam kunigui. Dievo Žodis panašus į briliantą, kai spindulys pašviečia, brangakmenis sužėri vis kitokia spalva. Žodis žmonėms prakalbės tada, kai kunigas bus susijęs su bendruomene, kuriai kalbama. Sunku kalbėti žmonėms, kurių nepažįsti. Todėl pirmiausiai reikėtų išmokti dalinti Žodį tiems, kuriuos pažįsti. Prelegentas patarė kalbėti be rašto. Galima rašyti, ruoštis, bet duoti tai, ko reikia žmonėms ir žvelgti į juos. Homilija bus prasta, jei prisodrinta anekdotais, moralizavimais ar virs paskaita. Homilija yra gyvas pokalbis. Nedidelėse uždarose grupelėse, pvz., kalėjime žmonės ir klausimus užduoda. Homilijai svarbu ruoštis ne tik meldžiantis, skaitant, bet ir kalbantis su žmonėmis, stebint gyvenimą. Kai to nėra, homilija nebus gyva, liks tarsi sausas maistas, kurį sunku kramtyti ir nuryti. Žmonės nuobodžiauja, praranda klausą ne todėl, kad homilija per ilga, bet kad per sunku klausytis. Vidinė kunigo patirtis padeda Dievo Žodžio dalybas atremti į konkretų pagrindą. Prelegentas priminė, kad dokumente išvardintos konkrečios nuorodos į Katalikų Bažnyčios Katekizmą, teologų veikalus, Šventojo Rašto veikėjus, kad būtų kalbama apie konkrečias temas, o ne apie viską, o kartu apie nieką. Homilija turi turėti struktūrą: įžangą, dėstymą ir pabaigą. Labai reikšminga ir kulminacija, kuri pabrėžiama intonacija. Homilijos intonacija neturėtų būti vis ta pati, kai norima išdėstyti visas tiesas, dažnai kartojama tiesa, kuri laikoma homilijos tikslu. Kulminacija paprastai nekartojama, ji tik paaiškinama. Jei po Mišių yra numatyta agapė – tai puiki proga tolimesnėms Dievo Žodžio dalyboms. Tai galimybė neformaliai pataisyti, papildyti ir visiems pagilinti Dievo Žodžio supratimą. Kai vyksta Mišių transliacijos, kunigas turėtų kalbėti čia esantiems žmonėms.
Arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė Jubiliejiniais gailestingumo metais ruošti žmones piligrimystei, atlaidams ir gailestingumo darbams. Vilniuje gruodžio 12 d. Gailestingumo šventovėje vyks budėjimas, o Jubiliejinės gailestingumo durys atidaromos gruodžio 13 d. Arkikatedroje bazilikoje, Gailestingumo šventovėje ir Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje. Vilniaus katedros aikštėje prie pastatytos eglutės veikia kalėdinis miestelis. Jame netoli prakartėlės veikia gailestingumo namelis, kuriame atėjusieji vaišinami arbata ir kviečiami išsitraukti lapelį su konkrečiu gailestingumo darbu. Dalijama literatūra apie gailestingumą, vaikai gali gauti spalvinti lapą su gailestingumo darbais. Namelyje savanoriauja įvairių katalikiškų organizacijų, bendruomenių atstovai. Reikia savanorių, kurie advento ir Kalėdų laikotarpiu įsijungtų į tarnystę šiame namelyje, kalbėtų apie jubiliejinius metus, kviestų aplankyti malonėmis garsėjančias šventoves, atlikti išpažintį.
Jubiliejiniais metais Vilniaus arkikatedroje, Gailestingumo šventovėje ir Aušros Vartuose nuo 9 val. iki 17 val. kasdien budės visos arkivyskupijos kunigai ir bus pasiruošę klausyti išpažinčių įvairiomis kalbomis. Dekanatams paskirstytos skirtingos savaitės dienos, kad tarnyste galėtų dalintis įvairūs dvasininkai.
Gailestingumo metų šventimas vyks ne tik jubiliejinėse bažnyčiose, į kurias kviečiama rengti didesnes ir mažesnes organizuotas piligrimystes, bet ir parapijose, kuriose bus atliekami gailestingumo darbai: lankomi ligoniai, kviečiami atitolę nuo Dievo, padedama vargingiau gyvenantiems žmonėms. Svarbu su arkivyskupijos komunikacijos tarnyba dalintis tuo, kas vyksta parapijoje, kad gerų darbų žinia sklistų plačiau, o kiti galėtų perimti geras iniciatyvas, vykusiai įgyvendintas idėjas.
Vilniaus miesto bažnyčių klebonai ir administratoriai raginami neplanuoti jokių renginių ir sakramentinių patarnavimų 2016 gegužės mėn. 6-8 d., kai Vilniuje vyks Gailestingumo kongresas, laukiama daug piligrimų, planuojama sudaryti sąlygas žmonėms atlikti išpažintį, įvairiose miesto bažnyčiose bus reikalinga nuodėmklausių tarnystė, vyks katechezės, teminės grupelės.
Parapijų klebonai ir administratoriai raginami kuo greičiau kurijai perduoti Sutvirtinimo sakramentui ir Pirmajai Komunijai besirengiančių statistiką ir numatomas Sutvirtinimo sakramento datas. Kunigai lankstinukų su Gailestingumo metų malda ir Gailestingojo Jėzaus atvaizdu gali įsigyti kurijoje.
Policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas kunigus ragino kviesti žmones labiau saugoti vieni kitus kelyje. Kasmet dalinami atšvaitai, tačiau vyresni žmonės jų tiesiog nenešioja. Kai parapijose skaitomi skelbimai ar lankomi žmonės, kunigai galėtų dažniau priminti, kad atšvaitai būtų nešiojami tamsiu paros metu, taip bus išvengta skaudžių nelaimių keliuose.
Kitas Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas įvyks sausio mėn. 6 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
-ksb-