Lapkričio 9 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas. Kunigai drauge su ganytojais meldėsi Dieninę liturginę maldą.
Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopez Quintana kalbėjo apie pavojingą klerikalizmo žalą. Šis bruožas neskatina pasiūlymų iš pasauliečių, apriboja jų drąsą ir iniciatyvą visuomenės gyvenime, nuvertina Krikšto malonę, ištrina asmenybės vertę. Šis pavojus susijęs ne tik su pašventintaisiais: vyskupais, kunigais ar vienuoliais, bet ir su pačiais pasauliečiais, kurie kartais nori būti klerikalizuojami. Pasauliečių užduotis nėra vien palengvinti kunigų darbą ar tapti „jaunesniaisiais kunigais“. Jiems svarbu atrasti savitą savo vietą, tarnystę pačioje Bažnyčioje. Svarbu suvokti savo pašaukimą, Bažnyčioje būti ar atlikti tarnystę savitu būdu. Visi į Bažnyčią per Krikštą įžengiame kaip pasauliečiai. Šio identiteto ženklo niekas neištrins. Todėl reikia neprarasti dėmesingumo šiam patepimui.
Bažnyčia – visa Dievo tauta, ne tik vyskupai, kunigai, vienuoliai. Pasak Popiežiaus Pranciškaus, Bažnyčia susirgo autoreferencijos liga, pasižyminčia vien žvelgimu į save, kai diskutuojama apie problemas, kurios kitiems nerūpi. Tai veda į rafinuotą suklerikalėjimą. Klerikalizmas kelia pavojų kunigams tapti tikėjimo vadybininkais, kurie nutolina įprotį lankyti Bažnyčią. Tai nuvertina malonę. Daug nepatenkintų, liūdnų kunigų, kurie yra tapę senienų ar naujovių kolekcionieriais ir stinga ganytojų su avių kvapu. Dažnai nesulaukiama padėkos, nes neįdedama širdies.
Jei klerikalizmo liga negydoma – situacija komplikuojasi. Gydymas – išeiti periferijų link. Tai pavojinga, nes išėjus galima pakliūti į avariją. Popiežius Pranciškus sako, kad mielesnė į avariją pakliuvusi, nei susirgusi Bažnyčia. Klerikalizmas ir autoreferencija neleidžia išgyventi evangelizacijos džiaugsmo, neaugina pastoracinio atsivertimo į kurį kviečia Bažnyčia. Svarbu būti žmonių pusėje, lydėti jų ieškojimuose, aktualioje problematikoje ir nepasitraukti nuo Dievo tautos.
Po II Vatikano susirinkimo išmušė pasauliečių valanda. Dabar reikalinga prisukti pasauliečių veikimo laikrodį, įtraukti juos į parapijinių struktūrų veiklą, plėtoti jų vaidmenį visuomenėje ir politikoje. Lietuvoje svarbu pasauliečiams padėti suprasti jų vaidmenį Bažnyčioje, nes žmonės įpratę priimti tik patarnavimus, dar driekiasi sovietinio mąstymo šleifas. Parapija – tai visų bendri namai, bendruomenė, ne kunigo nuosavybė ar vien tik vieta patarnavimams.
Viešajame gyvenime Bažnyčiai labiau atstovauti turėtų pasauliečiai, taip pat imtis atsakomybės politikoje ir ginti krikščioniškas vertybes. Labiau plėtotinas politikų kaip krikščionių ugdymas, bendradarbiavimo skatinimas. Lietuvoje nepažįstame daugelio pasauliečių judėjimų paplitusių visame pasaulyje. Šių judėjimų patirtis, pasiekimai gali būti naudingi, nes praeiti išbandymai, o taip pat verta pasimokyti iš kitų klaidų. Viena iš pašaukimo į kunigystę mažėjimo priežasčių – stinga kunigų kontakto su žmonėmis ir daugeliui sunku atpažinti savo pašaukimą. Dabar kunigams reikia eiti ieškoti santykio su žmonėmis, būti ten, kur renkasi žmonės, buriasi jaunimas. Siekiant Bažnyčios gėrio svarbu priimti pasauliečių judėjimus ir idėjas iš šalies.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas taip pat kvietė ieškoti toli esančių žmonių, skatinti maldos grupių savarankiškumą, iniciatyvas. Taip pat ganytojas ragino rinkti parašus, kuriais būtų patvirtinama šeimos instituto tradicinė samprata ginant šį šeimos institutą Europos Sąjungos teisėje.
Arkivyskupas pristatė Lietuvos šv. Mortos iniciatyvą, kilusią atsiliepiant į Šventojo Tėvo Popiežiaus Pranciškaus kvietimą tarptautinei bendruomenei priimti solidaresnę ir veiksmingesnę strategiją prieš prekybą žmonėmis, kuri yra gėdinga ir grėsminga šiuolaikinės vergovės forma. Daug iš Lietuvos išvykusių žmonių pakliuvę į darbo, vagysčių ir prostitucijos vergovę, yra tiesiogine prasme perkami ar parduodami. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas kartu su Lietuvos Policijos generaliniu komisaru pasirašė memorandumą, kuriuo kviečiamos visos institucijos, bendruomenės pagal galimybes ir kompetenciją siekti, kad būtų užkirstas kelias visų formų prekybai žmonėmis ir jų kūno dalimis, nustatant prekybos žmonėmis aukas, teikiant joms pagalbą ir užtikrinant jų asmeninį saugumą, kad joks žmogus nebūtų naudojamas kaip priemonė pasipelnyti. Arkivyskupas priminė, kad Bažnyčiai įsitraukus į telefoninių sukčių veiklos užkardymą šis problemos mastas sumažėjo.
Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis dėkojo už Vilniaus arkivyskupijoje tęsiamą per visą Lietuvą keliaujačią Švč. Sakramento adoracijos tradiciją. Įvairiose bažnyčiose pagal nustatytą grafiką nuo ryto iki vakaro arba visą parą sudaromos sąlygos melstis prie Švč. Sakramento, svarbu, kad paskelbus maldos laiką ir vietą to ir būtų laikomasi.
Taip pat vyskupas priminė ir apie kremuotų palaikų laidojimą. Bažnyčia skatina kūną laidoti žemėje (Instrukcija Ad resurgendum cum Christo) . Taip išreiškiamas ženklas, kad kūnas tarsi grūdas sėjamas į dirvą tam, kad sulauktų prisikėlimo. Palaikų kremacija ir urnos su velionio pelenais laidojimas priimtinas, jei tuo nesiekiama atmesti krikščioniško tikėjimo, neigti prisikėlimo ir asmens tapatumo. Krikščioniškiems papročiams prieštarauja noras mirusiojo pelenus laikyti namuose, pasidalyti tarp artimųjų ar nešiotis juvelyriniuose dirbiniuose. Mirtis nėra vien privatus žmogaus reikalas. Kūnas ar urna su pelenais laidojama kapinėse, vietoje, kuri yra maldos vieta, viešas liudijimas apie amžinojo gyvenimo lūkestį, priminimas apie šventųjų bendravimo tiesą.
Vilniaus šv. Teresės bažnyčios klebonas ir Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža pristatė Gailestingumo Motinos atlaidus, kurie vyks lapkričio 13-20 dienomis. Atlaidų tema –„Motina Gailestingumo“. Atlaidų metu kasdien maldininkai kviečiami apmąstyti gerų darbų kūnui ir sielai prasmę. Kasdien kviečiami įvairių vyskupijų ganytojai su savo bendruomenėmis už vyskupijas ir už įvairius reikalus. Bus Marijos legiono ir Gyvojo Rožinio diena, Caritas, Gailestingumo darbuotojų ir savanorių diena, Kariuomenės ir policijos diena, kunigų, pašvęstojo gyvenimo, klierikų ir žiniasklaidos diena, vaikų, mokytojų, katechetų, politikų ir valstybės tarnautojų diena, ligonių, hospiso, šeimų ir išeivijos diena, jaunimo ir ateitininkų diena. Lapkričio 20 d. – pagrindinę atlaidų dieną šv. Mišias prie atviro Aušros vartų koplyčios lango aukos Lietuvos vyskupai, bus uždaromi Jubiliejiniai Gailestingumo metai.
Kitas Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas įvyks gruodžio mėn. 7 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
-ksb-