1935 metų rugsėjo 13–14 dienomis vienuolyne Vilniuje Jėzus Šv. Faustinai padiktavo Gailestingumo vainikėlį – maldą kaip skydą mirties akivaizdoje ir galimybę patikėti gyvenimą Dievo Gailestingumui:
„Kas tik jį kalbės, patirs didelį gailestingumą mirties valandą. Kunigas duos [jį] nusidėjėliams kaip paskutinį gelbėjimosi ratą; nors būtų labiausiai užkietėjęs nusidėjėlis, jei tik kartą sukalbės šį vainikėlį, patirs malonę iš begalinio mano gailestingumo.“ (Dien., 687).
Gailestingumo vainikėlio malda šiandien žinoma ir kalbama daugelio katalikų visame pasaulyje.
Artėjant 84-osioms maldos padiktavimo metinėms kartu su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene kviečiame nuo rugsėjo 5 dienos kasdien melstis Dievo Gailestingumo devyndienį.
Rugsėjo 15 d., sekmadienio popietę nuo 14.30 val., kviečiame Gailestingumo vainikėlį kartu melstis Šv. Faustinos namelyje (Grybo g. 29a), kur ši malda ir buvo padiktuota. Daugiau informacijos feisbuke.
„Juo išprašysi visko, jeigu tai ko prašai atitiks mano valią.“ (Dien., 1731).
Dievo Gailestingumo vainikėlis gali būti kalbamas varstant mums įprasto rožinio karoliukus.
Pradžioje kalbame „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu Dievą Tėvą“.
Toliau ties didesniais karoliukais meldžiame:
Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
Ties mažesniais karoliukais kalbame: Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui.
Pabaigoje:
Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio. (3 kartus)
Po poros metų ses. Faustina savo dienoraštyje rašė, kad maldų devyndieniu rengiantis Gailestingumo šventei Jėzus dar kartą paragino ją melstis už kitus žmones.
Noriu, – nurodė Jėzus, – kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kasdien tu atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo vandenyne, o aš nuvesiu tas sielas į savo Tėvo buveinę. Tu tai darysi šiame gyvenime ir kitame.
Pirmoji diena
Šiandien atvesk man visą žmoniją, o ypač visus nusidėjėlius, ir panardink juos mano gailestingumo vandenyne. Taip paguosi mane, gailiai kenčiantį dėl prarastų sielų.
Antroji diena
Šiandien atvesk man kunigų ir vienuolių sielas ir panardink į mano neišmatuojamą gailestingumą. Jos man suteikė stiprybės ištverti karčią kančią, per jas kaip latakais mano gailestingumas liejasi visiems žmonėms.
Trečioji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink visas pamaldžias ir ištikimas sielas. Jos guodė mane kryžiaus kelyje, buvo paguodos lašas kartėlio jūroje.
Ketvirtoji diena
Šiandien atvesk man pagonis ir tuos, kurie manęs dar nepažįsta; ir apie juos aš galvojau savo karčios kančios metu, o jų būsimasis uolumas guodė mano širdį. Panardink juos mano gailestingumo vandenyne.
Penktoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink eretikų bei atskilusiųjų sielas. Kai aš karčiai kentėjau, jie draskė mano kūną ir širdį, tat yra mano Bažnyčia. Jiems sugrįžus į Bažnyčios vienybę, mano žaizdos užgytų, ir taip jie palengvintų mano kančią.
Šeštoji diena
Šiandien atvesk man romias, nuolankias bei vaikelių sielas ir panardink jas į mano gailestingumą. Šios sielos labiausiai panašios į mano širdį, jos stiprino mane skausmingoje mano agonijoje; mačiau jas kaip žemiškus angelus, budėsiančius prie mano altorių. Ant jų aš išlieju malonių sroves.
Tik nuolanki siela pajėgia priimti mano malonę, šiomis sielomis aš pasitikiu.
Septintoji diena
Šiandien atvesk man sielas, kurios ypač garbina ir šlovina mano gailestingumą, ir jame jas panardink. Šios sielos ypač sielvartavo dėl mano kančios ir dėl to labiausiai persiėmė mano dvasia. Jos yra gyvas mano atjaučiančios širdies atspindys. Būsimajame gyvenime šios sielos švies ypatinga šviesa, nė viena nepateks į pragaro ugnį, kiekvieną jų aš apginsiu, ypač mirties valandą.
Aštuntoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo bedugnėje panardink įkalintuosius skaistykloje. Tegul mano kraujo srovės malšina tai, kas juos degina. Visos tos sielos man brangios, nes jos vykdo mano teisingumą, o tu gali joms padėti. Iš mano Bažnyčios lobyno semk visus atlaidus ir aukok už jas… Jei tik tu žinotum, kaip jos kenčia, be paliovos aukotum dvasinę išmaldą ir mokėtum jų skolas mano teisingumui.
Devintoji diena
Šiandien atvesk man atšalusias sielas ir panardink mano gailestingumo bedugnėje. Jos skaudžiausiai žeidžia mano širdį. Didžiausią pasibjaurėjimą Alyvų sode man kėlė abejinga siela. Kaip tik dėl jos aš sakiau: „Tėve, jeigu tokia yra Tavo valia, atitolink nuo manęs šitą taurę“. Paskutinė atšalusiųjų viltis yra šauktis mano gailestingumo.