2018 m. sausio 4 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Paberžės Dievo Motinos atvaizdo ir penkių 2017 m. restauruotų paveikslų iš Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios pristatymas. Renginyje dalyvaus istorikas Liudas Jovaiša, menotyrininkės Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Dalia Vasiliūnienė, Rūta Vitkauskienė, restauratorės Anna Szymańska, Agnieszka Przełomiec, Alma Valickienė, Martyna Noreikaitė-Jemec, fondo „Mosty“ valdybos nariai Mikolaj Falkowski ir Małgorzata Aleksandrowicz, Paberžės bažnyčios klebonas kun. Marek Gladki.
Restauruotas retos ikonografijos ir didelės meninės vertės, net ir profesionalams mažai žinomas Paberžės Dievo Motinos atvaizdas yra nutapytas aliejiniais dažais ant metalo skardos. Skarda dekoruota ornamentais, joje palikti laukai Marijos ir Kristaus vardams įrašyti. Spėjama, kad Paberžės Dievo Motinos atvaizdas XVIII a. į Lietuvą buvo atvežtas Jelenskių šeimos, kai šie įsigijo dvarą Glitiškėse, priklausiusiose Paberžės parapijai. Seniausias Jelenskių dvaras buvo Tučoje (Tucza), netoli Slucko, ir garsėjo prie jo veikusia ikonų tapybos mokykla. Paberžės Dievo Motinos atvaizdas galėjo būti sukurtas šioje mokykloje.
Stebuklais garsėjusio Paberžės Dievo Motinos paveikslo XVIII a. II pusės aptaisas yra sidabrinis, sudurstytas iš gabalų, kalstytas barokiniais ornamentais. Karūnos dekoruotos rokoko stiliaus ornamentais ir spalvotais stiklais. Atvaizdas buvo atnaujintas 1929 metais. Jo dydis su rėmu – 104 x 79 cm, be rėmo – 89,5 x 69,5 cm. Marijos karūnos dydis – 16,5 x 12,5 cm, Kristaus karūna – 13,5 x 10,5 cm. Atvaizdo restauravimo darbus finansavo fundacija „Mosty“.
Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios erdvę puošė itin vertingi altoriniai paveikslai, reti profesionaliosios sakralinės tapybos pavyzdžiai. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje buvo įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla. Šis sprendimas leido išsaugoti nesunaikintą bažnyčios interjerą. Deja, nebuvo sudarytos sąlygos jį tinkamai prižiūrėti, todėl bažnyčios altoriniai paveikslai nubluko, buvo padengti suodžiais, dulkėmis, nešvarumais, tapybos sluoksnis apibraižytas ir aptrupėjęs, sunyko ir kūrinius laikantys rėmai. 2015 m. restauruoti titulinio bažnyčios globėjo Šv. Jurgio ir Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Likusių penkių altorinių paveikslų būklė buvo itin bloga.
2016 m. Šv. Jurgio bažnyčią grąžinus Vilniaus arkivyskupijai, susitelkta į meno vertybių restauravimą ir konservavimą. 2017 m. buvo ištirti ir restauruoti penki Šv. Jurgio bažnyčios šoninių altorių paveikslai. Visi šie kūriniai įtraukti į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Paveikslų tyrimus ir restauravimo darbus atliko UAB „Restauracijos ir statybos trestas“ molbertinės tapybos restauratoriai. Šiuo metu paveikslai eksponuojami buvusio Šv. Mykolo vienuolyno patalpose. Paveikslų restauravimo darbus finansavo Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos Kultūros ministerija.
2017 m. restauruoti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios paveikslai:
1. „Nukryžiuotasis“
Rudolf Frische, Miunchenas, 1909 m., 263×138 cm, Nr. 8309 Kultūros vertybių registre
Paveikslas nutapytas žinomo vokiečių dailininko Rudolf Frische (1859–1923). Prieš restauracija drobė buvo atsipalaidavusi, deformuota, paviršius užtapytas nelygiu dažų sluoksniu, suskilinėjęs, sutrauktas. Lako sluoksnis pageltęs, vietomis pabalęs, praradęs skaidrumą, prisigėręs suodžių. Ypač prastos būklės buvo puošnus secesinio stiliaus paveikslo rėmas, restauruotas Vilniaus arkivyskupijos lėšomis.
2. „Kristus, nešantis kryžių“
Než. autorius, XIX a. pr., 286×114 cm, Nr. 8307 Kultūros vertybių registre
Prieš restauraciją paveikslo drobė buvo deformuota, vietomis pažeista ir pradurta, tapybos sluoksnis aptrupėjęs, suskeldėjęs, dalinai užtapytas. Lako sluoksnis buvo nelygus, pažeistas valant, padengtas storu suodžių, dulkių ir kitų buitinių nešvarumų sluoksniu.
3. „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“
Než. autorius, XVIII a. II p., 122×92 cm, Nr. 7458 Kultūros vertybių registre
Paveikslas sukurtas profesionalaus vėlyvojo baroko dailininko. Prieš restauraciją porėmio mediena buvo sunykusi, drobė deformuota. Buvo prarastas 132 cm2 ploto dažų sluoksnis, paviršiuje susiformavęs krakeliūrų tinklas, lako sluoksnis plonas, nelygus, patamsėjęs. Paveikslas buvo padengtas suodžių, dulkių ir paviršiaus nešvarumų sluoksniu.
4. „Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo sužadėtuvės“
Než. autorius, XVIII a. II p., 122×92 cm, Nr. 8304 Kultūros vertybių registre
Paveikslas sukurtas profesionalaus vėlyvojo baroko dailininko. Prieš restauraciją porėmio mediena buvo sunykusi, drobė deformuota, keliose vietose pradurta ir suplėšyta. Paviršiuje buvo susiformavęs krakeliūrų tinklas, lako sluoksnis plonas, labai nelygus, patamsėjęs, prisigėręs suodžių ir dulkių.
5. „Šv. Kazimieras“
Než. autorius, XVIII a. pab. – XIX a. pr., 259×109 cm, Nr. 8306 Kultūros vertybių registre
Prieš restauraciją drobė buvo suplėšyta paveikslo kraštuose ir pažeista viršutinėje dalyje, byrėjo grunto ir tapybos sluoksnis, visas paviršiaus plotas buvo suskeldėjęs, matyti vėlesni uždažymai. Lako sluoksnis buvo nelygus, pažeistas valant ir naudojant neaiškias plovimo medžiagas, padengtas storu suodžių, dulkių, pelėsių ir kitų nešvarumų sluoksniu.
Bažnytinio paveldo muziejaus informacija