7 val. ryto baigėsi Švč. Sakramento adoracija Katedroje prie Dievo Gailestingumo paveikslo. 9 val. Arkikatedroje prasidėjo Ryto malda – Dievo tautos liturginės valandos. Susirinkusieji buvo pasveikinti su sekmadieniu tradiciniu krikščionių Velykų laiko pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“. Maldai vadovavo Vilniaus arkikatedros klebonas Virginijus Česnulevičius. Po pamaldų vyko šlovinimas, kuriam vadovavo diakonas Povilas Slaminis ir klierikas Irmantas Ramanauskas.
Nacionalinio gailestingumo kongreso kulminacija – eisena su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės ir šv. Mišių auka su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolin.
Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo Rūmų išsirikiavo procesija, kurios centre — Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Laukiant procesijos pradžios grojo Lietuvos Kariuomenės orkestras. Likus kelioms minutėms iki eisenos pradžios buvo atneštas originalus Gailestingumo paveikslas. Prisijungė ir sesuo Cristina. Procesija pajudėjo 11 val.
Procesijai vadovavo 12 vyskupų ir kardinolas Pietro Parolin. Dalyvavo apie 50 kunigų, 120 vienuolių. Dalyvavo daugybės organizacijų, parapijų, bendruomenių atstovai – įvairaus amžiaus žmonės. Tvarką prižiūrėjo kongreso savanoriai ir Pasieniečių mokyklos studentai.
Eisenos metu buvo aštuonios stotelės, simbolizuojančios aštuonis palaiminimus. Mąstymus skaitė juos parengęs kun. Kęstutis Dvareckas, o palaiminimų maldas — visų vyskupijų ganytojai. Paveikslą nešė Kolumbo riterių, ateitininkų, Europos skautų, policininkų, lenkų harcerių, gaisrininkų atstovai. Eisenos metu tikintieji meldėsi Gailestingumo vainikėlį. Eisenoje dalyvavo filmo apie Gailestingumo paveikslą režisierius Daniel diSilva.
I PALAIMINIMAS: Palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra Dangaus karalystė. „Palaiminti beturčiai dvasia, – nes jie ieško, beldžia, – palaiminti šimtais namų, brolių ir sesių, palaiminti dieviškomis akimirkomis – it garstyčios grūdeliais, išaugančiais į Dangaus Karalystės medį“, — buvo skaitoma mąstyme.
II PALAIMINIMAS: Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti. Mąstyme skaitoma: „Kai netenku visko ar visų, ką branginau labiau nei Dievą, ką garbinau ir kam tarnavau, – laimingas aš… nors liūdintis. Laimingas ne tada, kai jūra iki kelių, kai juokiuosi, nors aplinkiniai verkia… Palaimintas gebėjimu verkti su verkiančiais, džiaugtis – su besidžiaugiančiais…“
III PALAIMINIMAS: Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Mąstyme skaitoma: „Garsiai rėkti ar kantriai melstis? Aiškinti ir moralizuoti ar klausytis, įsiklausyti ir drauge ieškoti? Atsukt kitą skruostą ar akis už akį? Palaiminti mes, kai širdyje gimstantį blogį – o juk iš širdies išeina visa… – nugali Dievo gerumas, Jo Meilė… Nepralaimėsime darydami gera, mylėdami, iki 77 kartų atleisdami… Žemę paveldės, o ne įsigis… romieji…“
IV PALAIMINIMAS: Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti. Mąstyme skaitoma: „Palaiminti tie, kurie trokšta ne lėktuvo, o skrydžio, ne stebuklų, o Dievo… Laimingieji trokšta ne įtaigių imitacijų, surogatų, pakaitalų, o išlaisvinančios, kad ir skausmingos, Tiesos… ir teisumo savo darbuose, siekiuose, santykiuose… <…> Kai esame šaukiami iš patogaus, pamėgto klystkelio į Kelią, vedantį į susitaikinimą su Dievu, savimi, broliu, sese – palaiminti mes…“
V PALAIMINIMAS: Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Mąstyme skaitoma: „Palaiminti trokštantys suprasti ir padėti, o ne paskubom nuteisti ir nubausti… Palaiminti išdrįstantys prisiliesti prie kito žaizdų – jie patiria Gailestingumo Karaliaus artumą… Priimti ir dalintis… Gailestingumu… Gailestingumas kviečia Gailestingumui… Gailestingumas gimdo Gailestingumą.“
VI PALAIMINIMAS: Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. Mąstyme skaitoma: „Tyraširdžiai regi Dievą… prašantį išmaldos prie senamiesčio šventovių… kenčiantį Lukiškių ar Pravieniškių kamerose… merdintį slaugos ligoninėse… besišypsantį kūdikių ar kūdikiškų suaugusiųjų lūpose… žaidžiantį krykštaujančiųjų gretose…“
VII PALAIMINIMAS: Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. Mąstyme skaitoma: „Įtakingųjų vaikai ypatingi… o Dievo?… Palaiminti kuriantys taiką – gyvenime vykdantys Dievo valią… Palaiminti mes, kai visuose konfliktuose ne vienas kitam įrodinėjam, trokšdami vienas kitą nugalėt, o drauge ieškom Tiesos – Kristaus… kuris atneša laisvę ir taiką… Palaiminti mes, kai išdrįstam užsikrėsti dangiškojo Tėvo skausmu, kai jis kantriai kviečia paklydėlį Namo… Taikoje su Dievu gimsta tikroji mūsų taika…“
VIII PALAIMINIMAS: Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus Karalystė. Mąstyme skaitoma: „Palaiminti mes, kai pyksta, kad nemeluojam… kai apkalba, kad meldžiamės… kai kritikuoja, kad gelbstim, o ne žudom… palaiminti mes, kai dėl Dievo gauname pakentėti – pirmųjų Kristaus sekėjų pavyzdžiu, – būkime linksmi ir džiūgaukim, užuot graudžiai giedoję savigailos litanijas…“
13 val. procesijai pasiekus Katedros aikštę prasidėjo šv. Mišios. Šv. Mišių aukai vadovavo popiežiaus legatas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Visuotinės maldos kreipiniai buvo skaitomi šešiomis kalbomis. Šv. Mišios vyko lotynų kalba, knygelėse dalyviai galėjo sekti šv. Mišių eigą lietuvių kalba. Giedojo Lietuvos Jaunimo Dienų choras ir grupė „Ichtus“. Šis sekmadienis – pasaulinė komunikavimo priemonių diena, Mišių rinkliava buvo skirta katalikiškai žiniasklaidai išlaikyti.
Homilijoje kard. P. Parolin skatino susirinkusiuosius tapti Gailestingumo apaštalais: „Šiomis dienomis turėjote galimybę apmąstyti šią žinią, patirti jos galią ir atnaujinančią jėgą ir tapti gailestingumo liudytojais bei apaštalais. Tačiau šis Nacionalinis kongresas laikytinas ne pavieniu proginiu įvykiu, bet paraginimu visoms vietinės Bažnyčios bendruomenėms priimti Dievo gailestingumo žinią ir imtis iniciatyvų, kurios turėtų tąsą ateityje ir taptų konkrečiu bei ilgalaikiu šių ypatingų Jubiliejaus metų vaisiumi.“
Fotografijos autorius – Evaldas Lasys