Lietuvos vyskupai paskelbė, kad sužadėtiniams leidimą priimti Sutvirtinimo sakramentą po santuokos klebono teikimu gali duoti tik vietos ordinaras. Apie pasikeitimus, sakramentų prasmę ir praktinius šio sprendimo padarinius Bernardinai.lt kalbėjosi su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Kodėl yra padaryti tokie pakeitimai?
Sutvirtinimo sakramentas besituokiantiems katalikams nėra naujiena. Kanonų teisės kodekso, kuriuo vadovaujasi Katalikų Bažnyčia, 1065 kan. §1 nuostata nurodo: „Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo.“ Iki šiol, jeigu šio sakramento trūkdavo, pats kunigas galėjo laikinai atleisti nuo tos pareigos, kitaip sakant, atidėti Sutvirtinimo sakramento priėmimą.
Pastebėję, kad tokių situacijų daugėja, ir norėdami atskleisti Sutvirtinimo sakramento svarbą krikščionio gyvenime, vyskupai šiek tiek pakeitė vidinę tvarką: nuo šiol ne kunigai, o vyskupai suteiks leidimą atidėti Sutvirtinimo sakramento priėmimą.
Iš tikrųjų yra keletas reikalavimų, keliamų norint sudaryti bažnytinę santuoką, ir nuo jų sužadėtiniai gali būti vyskupo leidimu dispensuoti (t. y. nuo jų žmogus gali būti atleistas) arba jų įvykdymas atidėtas vėlesniam laikui. Tad ir šiuo atveju vienintelis dalykas, kuris keičiasi, yra tai, kad leidimą atidėti Sutvirtinimo sakramentą vėlesniam laikui ir tuoktis be jo suteikia vietos vyskupas kunigo prašymu.
Kodėl priimant Santuokos sakramentą reikalingas Sutvirtinimo sakramentas? Kam reikalingas Sutvirtinimo sakramentas, jei sužadėtiniai yra krikštyti ir priėmę Komuniją?
Sutvirtinimo sakramentas yra žingsnis iš dvasinės paauglystės į subrendusio žmogaus tikėjimo gyvenimą. Dievas duoda Šventosios Dvasios malonių, kad galėtume būti aktyvūs bendruomenės nariai, sakykim, kaip pilietis, visuomenės narys, kuris ne tik čia gyvena, bet ir gali atlikti tam tikras pareigas, pavyzdžiui, balsuoti. Tam reikia brandos, bet tam reikia ir malonių. Ypač santuokoje tai svarbu, nes vienas iš dalykų, kuriam žmonės įsipareigoja kurdami santuoką, tai kurti namų Bažnyčią. Jie tampa atsakingi už mažą katalikišką bendruomenę. Pirma bendruomenė yra jie patys, jie sudaro tą namų Bažnyčią, o tada reikia ugdyti ir auklėti vaikus – tam reikia Šventosios Dvasios pagalbos ir dovanų.
Visą interviu kviečiame skaityti čia.