Brangus broli Dariau, brangūs broliai vyskupystėje, kunigystėje, brangūs tikintieji,
saldūs tie žodžiai, kuriuos girdėjome popiežiaus bulėje. Seniai laukti ir kupini jo meilės. Jo meilės vietinei Bažnyčiai, kad nepristigtų tų ganytojų, kurių mums taip reikia. Ir Dievo žodis taip pat byloja mums, kad ne tik popiežius siunčia mus į misiją, bet pats Dievas išrenka mus, kiekvieną iš mūsų, ir skiria, kad vykdytume jo mums numatytą misiją. Tai, ką girdėjome pirmajame skaitinyje, tie patys žodžiai tinka kiekvienam iš mūsų: „Kur tik tave siųsiu, tu eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi. Nebijok nieko, nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu“(Jer 1, 7–8).
Klausydamas popiežiaus bulės, galvojau, kad kada nors galėtume tą bulę pavadinti Pranciškaus laišku Dariui, kaip antrajame skaitinyje girdime Pauliaus laišką Timotiejui. Tai vyskupo – šiuo atveju Romos vyskupo – paraginimas jaunam, pradedančiam vyskupui, kaip elgtis. Timotiejui skirti žodžiai taip pat tinka ir šiandien kunigui Dariui: „Būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu“ (1 Tim 4, 12). Trumpai tariant, būk įrankis Dievo rankoje, vykdydamas tą misiją, kurią Dievas tau paskiria. Didinga ta misija, kuri mums yra suteikta. Ją atskleidžia mums mūsų pirmtakai. Pirmiausia patys apaštalai, Jėzaus paskirti, Šventąja Dvasia patepti ir pasiųsti į visą pasaulį skelbti Gerosios Naujienos. Jų misija jiems pradžioje buvo nesuvokiama, tačiau iki galo ištesėjo beveik kiekvienas mirdamas kankinio mirtimi.
Ir tarp Lietuvos vyskupų netrūksta pavyzdžių, kuriais galime sekti. Šiais metais palaimintuoju paskelbtas vienas iš Lietuvos vyskupų, Teofilius Matulionis, kuris savo gyvenimu nuo pradžios iki pabaigos liudijo Kristaus meilę ir, nešdamas Kryžių, skelbė Gerąją Naujieną. Mums, vyskupams, nuvykus į Romą prieš beveik penkerius metus, popiežius Pranciškus priminė lygiai taip pat. Jis mums sakė: „Lietuva visada turėjo ganytojų, artimų savo kaimenei, solidarių su ja. Tautos istorijoje jie rūpestingai lydėjo savo žmones ne tik tikėjimo kelyje ar padėjo spręsti medžiaginius sunkumus, bet ir prisidėjo prie pilietinio ir kultūrinio visuomenės ugdymo. Visuomenės, kurios vertybinį ir tapatybinį pamatą sudaro Evangelijos jėga ir meilė Švenčiausiajai Dievo Motinai. Jūs esate šios istorijos, šios ganytojiškos meilės palikimo paveldėtojai ir tai patvirtinate energingu veikimu, jus gaivinančia vienybe ir ištverme, siekdami tikslų, kuriuos Dvasia jums nurodo.“ Didinga ta misija, suteikta vyskupams, bet ji taip pat yra labai paprasta.
Kas yra Dievo pašaukti? Laukiame Kalėdų šventės ir pirmieji pasiųsti nešti Gerosios naujienos buvo piemenėliai, mažutėliai. Ir per visą išganymo istoriją matome, kad Dievas naudoja paprastus įrankius. Jis prašo, kad mes išgirstume Dievo žodį ir jį vykdytume. Paprasta, bet nelengva misija. Jūsų pasirinktas vyskupystės šūkis „Simplicitas et sinceritas“ (paprastumas ir nuoširdumas) labai gražiai apibūdina tą dvasinį paprastumą ir nuoširdumą, į kurį kiekvienas yra pašauktas. Čia, Vilniuje, tą pačią pamoką Jėzus davė apsireikšdamas Šventajai Faustinai. Jos dienoraštyje įrašyta: „Kartą, kai išvydau Jėzų kaip mažą vaikelį, paklausiau: Jėzau, kodėl dabar bendrauji su manimi, prisiimdamas mažo vaiko pavidalą? Juk aš Tavyje ir taip matau neaprėpiamą Dievą, savo Kūrėją ir Viešpatį. – Jėzus man atsakė, jog kol neišmoksiu paprastumo ir nuolankumo, bendraus su manimi kaip mažas vaikas“ (335).
Viešpats kviečia Tave, Dariau, ir mus visus į tą paprastumą, kuriame glūdi nepaprasta jėga. Niujorko kardinolas Dolanas televizijoje kalbėjo, kad, jo nuomone, popiežiaus Pranciškaus sėkmės formulė yra sugebėjimas būti ir paprastam, ir nuoširdžiam. Kaip to reikia mums visiems. Gyventi paprastai ir nuoširdžiai – tai taip pat gyventi nepadalinta širdimi. Savo širdimi ir gyvenimo pavyzdžiu atspindėti Dievo paprastumą. Tiesa yra paprastesnė už melą. Gėris yra paprastesnis už blogį. Grožis yra paprastesnis už šlykštumą. Dievas yra visiškai tobulas, visiškai paprastas ir kviečia mus atspindėti tą jo tiesą, jo gėrį ir jo grožį pasaulyje.
Evangelijoje girdėjome kvietimą būti pasaulio šviesa: „ Jūs – pasaulio šviesa […], kad žmonės matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Lk 5, 16). Toks gyvenimas, toks veikimas, tokia misija labai gražiai buvo apibūdinta Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II čia, šioje Katedroje, kalbant kunigams beveik prieš dvidešimt penkerius metus. Jo žodžiai mums, kunigams ir vyskupams, tinka ir šiandien. Jisai sakė: „Išklausykite, padrąsinkite, palaikykite ir vadovaukite Dievo tautai, žengiančiai tiesos ir šventumo takais. Štai kur jūsų pasiuntinybė, akivaizdžiai reikalaujanti, kad be atvangos stengtumėtės būti ištikimi ir mylėti Kristų, žmonijos Gelbėtoją. Prieš akis visada turėkite Jėzaus pavyzdį, su dieviškuoju Mokytoju kasdien kalbėkitės, Jo klausykite ir ištikimai Juo sekite, kad taptumėte Jo atsiųstosios Šventosios Dvasios įnagiais.“
Broli Dariau, mums pavesta vadovauti Dievo kaimenei. O Dievo tautai pavesta klausyti. Kaip Timotiejui Paulius parašė: „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės […]. Taip veikdamas [pagal Dievo nurodymus] išganysi ir save, ir savo klausytojus“ (1 Tim 4, 14.16).
Šiais jubiliejiniais metais priimant vyskupystės dovaną, Trakų Dievo Motina, Lietuvos globėja, tegloboja ir telydi Tavo vyskupystės tarnystę – jinai, kuri su paprastumu ir nuolankumu klausė Dievo žodžio ir, svarstydama jį savo širdyje, vykdė visu savo gyvenimu. Linkiu ir Tau – eik ir taip gyvenk.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Kun. Dariaus Trijonio konsekracijos vyskupu šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, 2017-12-16