Šv. Kalėdos, 2017 m.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Kalėdų šventės atneša mūsų širdims daug džiaugsmo. Šiuo laiku kiekvienas stengiasi grįžti namo. Bažnyčiose regime džiugias šeimas – vaikai, tėvai ir seneliai su meile linki vieni kitiems Kristaus ramybės. Laužydami kalėdaitį mintimis ir širdimi sugrąžiname prie šeimos stalo tuos, kurie yra išvykę toli. Prisimename Amžinybėn iškeliavusius artimuosius ir tikime juos esant kartu. Šiuo laiku stengiamės aplankyti vienišus žmones ir pakviesti juos prie Kūčių ar Kalėdų stalo, nes norime, kad tokiu metu niekas neliktų vienas. Kokia džiugi ši šventė ir meilės bendrystė!
O kas gi yra šios šventės priežastis ir šaltinis, kas yra tas, kuris mus visus surenka į vieną vietą, sukviečia namo? Tai dieviškasis Kūdikis, gimęs Betliejuje ir paguldytas ėdžiose. Jam nebuvo vietos užeigoje, tačiau ten, kur Jis užgimsta, yra mūsų tikrieji namai. Tai namai, iš kurių buvome išvaryti per Ievos ir Adomo nuodėmę ir į kuriuos kiekvienas esame kviečiamas sugrįžti, nes Dievas pasigailėjo savo žmonių.
Norėdami suvokti Kalėdų prasmę, turime kasmet vėl iš naujo atverti savo širdis. Tepasiekia jas džiugi angelų giesmė: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ Ji skelbia, kad Dievas mus myli. Jėzus yra įsikūnijęs Dievo Žodis ir šis Žodis yra Meilė. Dievo meilė mums yra svarbiausia priežastis, dėl kurios Kalėdų naktį Dievo Sūnus gimė Žmogumi, visa kuo į mus panašiu, išskyrus nuodėmę.
Tačiau mūsų viduje natūraliai kyla klausimas: kodėl mes vis dėlto patiriame tiek sunkumų ir kančios? Kodėl susiduriame su neteisybe ir skurdu? Kodėl regime tiek daug apleistumo ir bejėgystės? Ar Dievas apsigalvojo? Ar Jis nuo mūsų pasitraukė?
Dievas yra su mumis, Jis yra arti. Ši žinia yra tikrovė ir šiandien. Jėzus nepašalino iš pasaulio visų negerovių ir sunkumų. Jis pats gimė ir gyveno varge, kad paskelbtų: ir sunkumuose Dievas yra su mumis.
Šis Dievo artumas stiprina mūsų viltį, su kuria žengiame į Naujuosius metus. Dievas nugalėjo mirtį ir nuodėmę, todėl, laikui atėjus, neliks kančios ir sunkumų, neliks mirties ir neteisybės. Tą nakties valandą, kai Betliejuje gimė Jėzus, sušvito pirmasis aušros spindulys. Aušros, kuri yra amžinosios dienos pradžia. Mes gyvename šioje aušroje ir, nors jos nemato mūsų kūno akys, ją galime regėti tikėjimo akimis.
Šiais metais palaimintuoju buvo paskelbtas mūsų šalies sūnus vyskupas Teofilius. Mūsų vyskupijos piligrimai, kartu su tikinčiaisiais iš visos Lietuvos, meldėsi Fatimoje ir dėkojo Marijai už Jos globą. Šiemet ne tik padaugėjo stojančių į seminariją, bet ir pasipildė Vilniaus arkivyskupijos ganytojų gretos. Dėkokime Dievui ir toliau melskime Jį siųsti darbininkų į savo pjūtį, nes Jis išklauso mūsų maldų.
Kitais metais laukia džiugūs įvykiai: Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, jubiliejus ir Lietuvos Valstybės šimtmetis. Turime viltį Lietuvoje sulaukti Šventojo Tėvo. Būkime šių svarbių įvykių dalyviai, o svarbiausia – būkime išganymo įvykio liudytojai. Savo atsivertimu ir meilės darbais neškime viltį pasauliui: Dievas yra su mumis, Jis pasilieka su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.
Sveiki sulaukę šventų Kalėdų!
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
+ Arūnas Poniškaitis
Vilniaus vyskupas augziliaras
+ Darius Trijonis
Vilniaus vyskupas augziliaras