Brangūs Broliai Kunigai, mieli Tikintieji,
Adventas mus išveda kelionėn, kuri padeda pasiruošti susitikimui su Įsikūnijusiu Dievu. Noriu šią kelionę pradėti drauge su jumis apmąstydamas Dievo-Vaiko slėpinį. Kviesdamas jus visus melsti Viešpatį, kad Jis saugotų žmonių vaikus nuo nelaimių ir papiktinimų. Kodėl Dievas pasirinko Įsikūnijimą moters įsčiose ir gimimą kūdikiu? Nieko nėra trapesnio ir tyresnio už mažą vaikelį, kurį galima sūpuoti, nešioti, kalbinti. Kūdikiui reikia globos ir pagalbos. Jam reikia švelnių rankų – vystančių, maitinančių, glaudžiančių. Jam reikia šeimos, pastogės ir meilės.
Dievas, ateidamas į šį pasaulį Kūdikiu, patiki save žmogaus rūpesčiui. Jis atsiduria prie mūsų taip arti, kaip kūdikis prie motinos krūtinės. Žemiškoji Jėzaus šeima, Marija ir Juozapas, meile įveikė visus patirtus išbandymus ir apsupo dieviškąjį Vaiką savo globa. Jie stokojo nuolatinės pastogės ir daugybės dalykų, kurie įprasti šiandien auginančioms vaikus šeimoms, tačiau turėjo tvirtą tikėjimą, tyrą, nesuinteresuotą, atsiduodančią meilę ir ja augino Dievo Vaiką.
Dabar iš visų pusių girdėti dejonės, kad trūksta pinigų, kad sunku išlaikyti vaikus. O ar kada mūsų žmogui buvo lengva? Karo baisybės, pokario trėmimai, gimtųjų namų nusavinimai, sovietmečio prievarta ir nepritekliai sunkia našta gulė ant šeimų. Tačiau vaikas visuomet buvo didžiausias tėvų turtas ir laimė, patiriama tik šventos pareigos jį išsaugoti ir užauginti dėka.
Kodėl šiandien girdime tiek daug baisių dalykų? Į šiukšlynus išmetami naujagimiai, savo tėvų mušami, žalojami ir prievartaujami vaikai, iškrypėlių užgaidoms pardavinėjami mažamečiai, besiskiriančiųjų tarpusavio kovoms panaudojamos jų atžalos. Joks žvėris taip nesielgia su savo mažyliais, kaip kartais daro žmogus. Kas atsitiko, kad išsitrynė prigimtiniai dėsniai ir protu nesuvokiamas žiaurumas bei palaidumas atsigręžė prieš silpniausius? Turiu tik vieną atsakymą – kai žmogus netiki, kad yra Dievo kūrinys, sukurtas iš meilės ir meilei, jis praranda savo žmogiškąjį tapatumą. Paneigus Kūrėjo teisę, įsigali nuodėmės vergija.
Kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. (Mt 18, 6), – sako Kristus. Tai retas atvejis, kai evangelijoje įvardyta ne tik nuodėmė, bet ir nusidėjėlio laukiantis pomirtinis atpildas, kurio rūstumą vargiai perteikia net palyginimas su sunkiausiomis žmonių bausmėmis. Šiais skaudžiais žodžiais Jėzus kreipiasi į mus, Jo Bažnyčios narius. Deja, papiktinimai nesvetimi nė tiems, kurie gautais šventimais ir dvasinėmis pareigomis pašaukti pas Jį vesti mažutėlius. Nuoširdžiai atgailaukime ir melskime, kad nuodėmė nepražudytų šių žmonių sielų.
Kreipiuosi į šeimas, į tėvus ir motinas. Jūsų atsakomybė – nelengva, tačiau Viešpats jums patikėjo vaiką kaip dovaną, sukurtą pagal Dievo panašumą. Pirmiausia vaikui reikia jūsų, o tik paskui naujo drabužio ar geresnio maisto. Saugokite vaikus, skirkite jiems laiko, pasikalbėkite su jais, padėkite pažinti Dievą, išmokykite skirti gėrį nuo blogio ir teisingai pasirinkti. Atminkite, kad šeima yra atsakinga už vaiko auklėjimą, ir jokie demokratijos bei tolerancijos šūkiais pridengti įstatymai negali jūsų supriešinti su prigimtiniu Dievo įdiegtu sąžinės įstatymu, kuriuo vadovautis privalo kiekvienas žmogus.
Ypatingai prašau senelių globoti ir saugoti savo anūkus. Pakalbinkite ne tik savuosius, bet ir kaimynų vaikus, padėkite jiems surasti gražių, dorų užsiėmimų. Melskitės už vaikus ir tuos, kurie juos augina, kad visi drauge apsisaugotume nuo pikto.
Dideli tėvų pagalbininkai yra auklėtojai ir mokytojai. Palaimintasis Jurgis Matulaitis labai gražiai apie jus rašė: Savo jaunystės aušroje vaikai galvoja tik per jus, jūsų akimis žiūri, jūsų ausimis klauso, net per jus gyvena. Jie tiki tai, ką jūs tikite, myli tai, ką jūs mylite, nekenčia tai, ko jūs nekenčiate. Dažnai mokytojai atstoja vaikams tėvus, kurių šie yra netekę arba kurie juos apleidžia. Tegul nesukausto jūsų širdies šalčiu nepritekliai ir asmeniniai sunkumai. Dievas dosnus tiems, kurie netaupo savosios meilės ir gerumo.
Jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje (Gal 3, 26), – sako šv. Paulius. Noriu paraginti Bažnyčios narius, ypač Brolius Kunigus: visi esame atsakingi už kiekvieną vaikelį, kuris Krikštu ateina į bendruomenę. Globokite vaikus, venkite bet ko, kas gali sužeisti jautrią mažylio ir jaunuolio širdį. Jūsų kalbos, juokavimai, elgesys neturi virsti nuodais, kurie įsiskverbia į besistiepiančią sielą. Jauskite pareigą sudrausti tuos, kurie skriaudžia vaikus ar nedorai prie jų elgiasi. Girtaujantys ir smurtaujantys tėvai, piktavaliai, kurie iškrypėliškai ieško nekalto vaiko artumo, narkotikus ir alkoholį siūlantys nusikaltėliai privalo sulaukti mūsų visų bendro pasipriešinimo, apsaugančio mažuosius nuo nelaimių.
Kreipiuosi į Brolius Kunigus prašydamas kurti prie parapijų vaikų dienos centrus, pakviesti dorus pedagogus, katechetus, kad jie telktų gražią, sveiką bendruomenę vaikų saugumui ir laimei. Esame Dievo šeima, todėl kiekvienas žmogus yra mums brolis ir sesuo. Esame sukurti gyventi ir darbuotis drauge, vienas kitam padėti ir vienas kitą globoti. Žiūrėkite, kokia meile mus apdovanojo Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai ir esame! (1 Jn 3, 1), – sako šv. apaštalas Jonas. Nelaukime gailestingumo darbams vienkartinės prieššventinės progos. Pasiryžkime jau dabar padaryti ką nors tokio, kas išliktų visus metus.
Laukdami Kalėdų šventės, kuri mums apreiškia begalinę Dievo Meilę, atėjusią ir pasilikusią tarp mūsų, atvira ir tyra širdimi artinkimės prie šio Šaltinio, idant apsčiai Jos gautume. Gal šiais metais mūsų kalėdinės dovanėlės bus kuklesnės, gal šventinis stalas – ne toks gausus, tačiau nepristikime meilės, kuri neperkama pinigais ir neuždirbama viršvalandžiais – ji pasidaugina, kai yra dovanojama veltui.
Dievo Vaikas tepripildo mūsų visų širdis atjauta, gerumu, gailestingumu ir troškimu mylėti. Apgaubkime šia meile kiekvieną žmogų, o ypatingai – kiekvieną vaikelį – ir savo šeimos, ir svetimus mažuosius, nes visi jie trokšta būti laimingais ir turi užaugti dorais. Tuomet Kalėdų naktį galėsime nuoširdžiai užtraukti drauge su Dievo angelais: Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas