Šv. Jono Krikštytojo Gimimas
Iz 49,1-6; Apd 13,22-26; Lk 1,57-66.80
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Jono Krikštytojo gimimo iškilmė pripildo mūsų širdis džiaugsmo, nes joje galime matyti, kaip Dievas paruošė pasaulį savo Sūnaus atėjimui. Garbaus amžiaus tikintiesiems Elžbietai ir Zacharijui, Dievas pažadėjo, jog ta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pagimdys sūnų. Dievas jai ir jos vyrui, paslaptingu dievišku būdu įvykdė tai, kas žmogui atrodė neįmanoma, kad paruoštų juodu ir visą pasaulį stebuklingam Dievo Sūnaus atėjimui. Šventojo Jono Krikštytojo gimimas senyvo amžiaus tėvams buvo tik dar didesnio būsimo stebuklo – Dievo Sūnaus gimimo iš mergelės vardu Marija – ženklas.
Jonas Krikštytojas buvo griežtas Dievo pranašas, kuris kvietė tautą į atsivertimą ir skelbė atgailos krikštą. Jis mums kalba ir šiandien, jog nėra jokio kompromiso su nuodėme, kuris galėtų būti priimtinas Dievui. Iš tiesų, Jonas Krikštytojas garsiais šūksniais kvietė savo klausytojus atsiversti, tiesinti gyvenimo kelią, kad palikę tai, kas bloga ir nuodėminga, galėtume grįžti pas Dievą. Tuo Jonas Krikštytojas ruošė kelią Mesijo atėjimui, Mesijui, kuris savo misijos pradžioje visiems sakys: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“.
Jonas Krikštytojas „parodė pasauliui mūsų atpirkimo Avinėlį“. Jis neieškojo jokios tuščios garbės sau, bet visas jo darbas ir kiekviena auka buvo padaryti duodant garbę tam, kuris atėjo po jo. Jis visada išliko paprastas ir nuolankus Dievo tarnas. Jonas krikštytojas turėjo grupę savo mokinių, kurie buvo ištikimi jo sekėjai, tačiau, kai tik atėjo Kristus, juos siuntė pas Jį, kad sektų Nazarietį. Tai buvo didis nuolankumo aktas, atsisakyti savo populiarumo ir leisti, jog Jėzus būtų pirmoje vietoje. Tačiau tai rodo stiprų iškilaus pranašo tikėjimą. Iš tiesų, Jėzui skirdamas pirmąją vietą, Jonas Krikštytojas neprarado nieko, tačiau gavo viską. Jis mums parodė nuostabų neprisirišimo bei nuolankumo pavyzdį siekiant Dievo Žodžio ir Jo Karalystės – to, kas yra vertingiau, gražiau ir amžina. Neturime bijoti prarasti ko nors asmeniško ar vertingo, kai Dievas mūsų prašo kokios nors aukos jo garbei, nes kiekvienas praradimas yra laimėjimas Dievo akyse.
Galiausiai, jis paaukojo savo gyvybę dėl Viešpaties ir tapo kankiniu vardan Kristaus. Dėl žmogiško blogio buvo nukirsdintas. Griežto atgailos gyvenimo pabaigoje jis atlieka patį aukščiausią meilės veiksmą – paaukoja savo gyvybę dėl Dievo Avinėlio. Kiekviename žodyje ir žingsnyje, Jonas gyveno savo gyvenimą dėl Dievo ir dėl to, kad paruoštų pasaulį Mesijo atėjimui.
Jo gyvenimo pavyzdys mus drąsina daryti visa, ką geriausia, kad įvykdytume visa tai, ko Dievas prašo iš mūsų šiame gyvenime, kad galėtume tarnauti jam su Šventosios Dvasios jėga, be baimės, nuolankiai pripažindami, jog jam skirta augti, o mums mažėti.
Šiandien katalikai visame pasaulyje dažnai turi plaukti prieš srovę ir visada skelbti tiesą priešiškoms masėms, kaip tai darė Jonas Krikštytojas. Šis laikmetis yra negailestingas žmonėms, kurie yra teisingi, darbštūs ir blaivaus mąstymo. Tačiau tai yra ir pasipriešinimo bei liudijimo laikas. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar norime būti masės dalimi, ar nepriklausomi, turintys savo identitetą ir nuomonę, išliekantys nuosekliais krikščionimis, kurie siekiame vien Dievo garbės visų žmonių labui. Tokiais momentais auga didžios asmenybės, o to mums reikia šiandien. Gyvenimas yra pirmoji dovana, kurią Dievas mums davė, o tai, kaip mes jį gyvename –yra mūsų dovana Dievui. Gyvenkime gyvenimą tiesoje, sąžinėje, laisvėje, meilėje ir šventume – taip, kaip jį gyveno Jonas Krikštytojas. Amen.
Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petar Antun RAJIČ
Pamokslas sakytas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2021 m. birželio 24 d. per šv. Jono Krikštytojo gimimo iškilmę