Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Liturginiai metai eina į pabaigą ir šiandienos skaitiniai mums byloja apie paskutiniuosius dalykus, kai pakils arkangelas Mykolas, kuris stos už Dievo tautą. Evangelijoje girdėjome apie kataklizmus, kurie paženklins paskutines dienas. To laiko dienos ir valandos niekas nežino, išskyrus dangiškąjį Tėvą. Visa tai skatina mus pasitikėti Dievu, kuris save paaukodamas ant Kryžiaus jau atnašavo auką už mūsų nuodėmes.
Giedojome psalmės žodžius: „Globok mane, Dieve: prie Tavęs aš glaudžiuosi“ (Ps 15, 2). Netrūksta nelaimių, nežinios mūsų pasaulyje. Jų akivaizdoje esame kviečiami toliau pasitikėti mus mylinčiu Dievu ir iš Jo semtis ramybės ir jėgos. Mes ateiname prie Jo motinos, Gailestingumo Motinos, prašyti tos ramybės, tos jėgos gyvenimo sūkuriuose žinant, kad Jis jau yra nuėjęs paruošti mums kelią ir kad Marija yra mums duota mūsų užtarti kelionės metu.
Bet visuose išbandymuose mes turime išlikti krikščionimis ne tik žodžiais, bet ir savo elgesiu. Visi išlikti vieno Dievo vaikai. Išlikti vienos Motinos vaikai. Tai reiškia vieni kitiems būti broliai ir seserys. Nelaimėse vaikas visada bėga pas motiną. Nors ir nekantrus, jis yra nuraminamas motinos glėbyje. Pasitiki, kad juo pasirūpins, suteiks, ko jam reikia. Taip ir mes šį sekmadienį atbėgome prie Marijos pasitikėdami jos globa, jos užtarimu. Mes ypatingu būdu esame kviečiami pajusti, kad visi esame broliai ir seserys.
Šiandien Visuotinė Bažnyčia mini Pasaulinę vargstančiųjų dieną. Turime visokių vargstančiųjų. Vargstančiųjų dėl ekonominės padėties, vargstančiųjų dėl karo pasekmių. Migrantų, kurie bėga nuo padėties savo šalyse. Vargstančiųjų dėl įvairiausių priklausomybių. Turime prisiminti, kad jie visi, visi yra mūsų broliai ir seserys.
Savo žinioje Pasaulinei vargstančiųjų dienai popiežius Pranciškus primena, kad vargšams tenka privilegijuota vieta Dievo Širdyje. Jie mums skirti, kad mes už juos melstumės. Ir jie turi ypatingą maldos galią pas Viešpatį. Popiežius rašo: „Taigi maldos autentiškumą patvirtina artimo meilė, tampanti susitikimu ir artumu. Jei malda nevirsta konkrečiais veiksmais, ji yra tuščia. Iš tiesų [kaip apaštalas Jokūbas rašė] „tikėjimas be darbų negyvas“. O jei artimo meilė lieka be maldos, jai kyla grėsmė virsti greitai išsisemiačia filantropija.“ Popiežius Benediktas XVI savo katechezėje sakė: „Be kasdienės ištikimai išgyvenamos maldos mūsų veikimas tampa tuščias, praranda savo giluminę sielą ir virsta paprastu aktyvizmu.“
Ir mums patiems reikia konkrečių darbų. Caritas mūsų vyskupijoje ir Lietuvoje dirba tą darbą ir kviečia mus aukoti reguliariai, ne tik per Advento ar Gavėnios šventes. Kviečia aktyviai prisidėti prie gailestingumo darbų, iniciatyvų. Atsiranda galimybės užsiregistruoti, kad mūsų aukos būtų gaunamos kas mėnesį. Taip pat yra galimybė prisijungti prie savanorių savo parapijoje ar per kitas Carito veiklas, galimybė asmeniškai lankyti mūsų artimus – kaimynus, pažįstamus.
Jubiliejiniai metai, kuriuos švęsime 2025-aisiais metais, kviečia tapti vilties piligrimais, tai yra vilties nešėjais. Atlaidai per ateinančius metus bus siūlomi ne tik už maldas ar piligrimines keliones, bet ir už konkrečiai atliktus gailestingumo darbus: ligonių, vienišų senelių lankymą bei kitokią pagalbą vargstantiesiems.
Gailestingumo darbai neša viltį tiems, kuriems pasitarnaujame. Būti vilties piligrimais reiškia nešti viltį kitiems. Savo žinioje popiežius Pranciškus prisimena šventąją Motiną Teresę. Jis rašo: „Šiame kontekste gera prisiminti liudijimą, kurį mums paliko Motina Teresė iš Kalkutos, moteris, atidavusi savo gyvenimą vargšams. Šventoji nuolat kartojo, kad būtent iš maldos ji sėmėsi jėgų ir tikėjimo savajai tarnystės vargšams misijai. 1985 m. spalio 26 d. kalbėdama JT Generalinėje Asamblėjoje ir rodydama visiems rožinį, kurį visada laikydavo rankoje, ji sakė: „Esu tik vargšė besimeldžianti sesuo vienuolė. Kai meldžiuosi, Jėzus įlieja savo meilę į mano širdį. O aš einu ir daliju ją visiems vargšams, kuriuos sutinku savo kelyje. Jūs taip pat melskitės! Melskitės ir pastebėsite šalia jūsų esančius vargšus. Galbūt tame pačiame jūsų daugiabučio aukšte. Gal net jūsų namuose yra žmonių, laukiančių jūsų meilės. Melskitės ir jūsų akys atsivers, o širdis prisipildys meilės.“ Tai tas pats raginimas, kurį įvairiuose apsireiškimuose esame girdėję iš Dievo Motinos: melskitės melskitės melskitės. Mes visi kartu ateinam pas Dievo Motiną prašyti jos užtarimo mūsų reikaluose. Kad Jėzus savo meilę įlietų į mūsų širdis ir kad mes mokėtumėm ta meile dalintis su aplink mus esančiais.
Tegu malda ir rūpestis vargstančiaisais padaro iš mūsų visų vilties piligrimus, kad per ateinančius Jubiliejinius metus mes taptume tikrais Jėzaus šviesos ir džiaugsmo nešėjais Dievo Motinos vaikams – mūsų broliams ir seserims. Amen.
+Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas
Pamokslas sakytas 2024 m. lapkričio 17 d. Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidų pagrindinėje dienoje