Mūsų Kovo 11-oji kasmet įvyksta gavėnios metu. Atrodo, kad nors norisi džiaugtis ir švęsti – tas keistas sutapimas. Bet gavėnia kviečia mus į dvasinį atsinaujinimą. O Kovo 11-oji ne tik politinės, bet ir dvasinės pergalės šventė. Ji ne tik kasmet sutampa su gavėnia, bet ir įvyksta lygiai savaitė po to, kai švenčiame šv. Kazimiero iškilmę. Visą savaitę meldžiamės ir šaukiamės mūsų dangiškojo užtarėjo pagalbos mums, mūsų tautai ir Tėvynei.
Šis laikas, kuris kviečia į atgailą, kviečia mus atsinaujinti, kad stipriau pasitikėtume Dievu. Pirmajame skaitinyje mes girdėjome, koks galingas yra Dievo žodis. Jis negrįžta bergždžias. Lietus ir sniegas drėkina žemę, kad ji duotų vaisių. Taip ir Dievo pažadai išsipildo. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir buvo įrodymas, kad tiesa ir teisingumas galiausiai nugali.
Istorijoje matome, kaip žmonių pastangos už laisvę ir teisingumą tampa vaisingos, kai remiasi tikėjimu ir teisingumu. Lietuvos kelias į laisvę buvo Dievo valios išsipildymas. Ilgai siekta, kovota ne tik ginklu, bet ir malda. Tvirtu dvasiniu pasipriešinimu.
Tikėjimas Dievo žodžiu buvo neatsiejama šio mūsų tautos kelio dalis. Bet tikėjimas turi būti įskiepytas mūsų širdyse. Meilė Dievui ir meilė Tėvynei. Mes tą matome savo istorijoje: sukilėliuose, partizanuose, tremtiniuose, kurie nenuleido rankų ir nenustojo melstis. Todėl taip svarbu, kad laisvės branginimas būtų įskiepytas jaunajai kartai. Mes turime auginti ateities kartas, kad užtikrintume savo Tėvynės ateitį. Mes turime leisti, kad Dievo žodis sudrėkintų mūsų širdis ir mūsų visuomenę, kad duotų laisvės vaisių. Ir ne tik laisvę nuo priespaudos ar okupacijos, bet ir laisvę kurti teisingą visuomenę.
Psalmėje girdėjome, kad Viešpats išgelbsti teisiuosius. Teisingumo pergalė. „Viešpaties ieškau, Jis atsiliepia ir išvaduoja mane iš baisybių“, – sako psalmistas (plg. Ps 33). Taip ir buvo. Lietuvos žmonės meldėsi, kantriai laukė ir juos Viešpats išvedė į laisvę. Net ir tamsiausiais okupacijos laikais nepraradome vilties, kad Viešpats nepalieka savo tautos.
Kaip mes šiandien išgyvename savo laisvę? Ar ieškome Viešpaties, ar tik savo naudos? Laisvė nėra garantuota, privalome ją branginti, puoselėti ir ginti.
Evangelijos žodžiai mums visiems gerai pažįstami. Tai yra Dievo žodis, įdėtas į mūsų lūpas. Mes išmokstame melstis tardami Dievo žodį. „Tėve mūsų“ – tai malda, jungusi visą Lietuvą Nepriklausomybės siekyje. Ši malda buvo kalbama šeimose, kalėjimuose, tremtyje, prie laužų, kai žmonės būrėsi. Ji primena mums, kad laisvė be atleidimo yra nepilna. Tikrasis atgimimas ateina tada, kai ne tik išlaisviname save, bet ir atsiveriame meilei ir vienybei. Tikrasis atgimimas – kai mūsų širdys užsiliepsnoja artimo meile.
Ar mes tikrai esame laisvi viduje šiandien? Ar mūsų širdys yra laisvos nuo neapykantos, nuo susiskaldymo, nuo abejingumo? Tikėjimas kviečia ne tik kovoti už savo teises, bet ir prisiimti atsakomybę už kitą. Ir čia Dievo žodis nepaprastai taiklus. Mes visada meldžiamės „Tėve mūsų“, o ne „mano Tėve“. Ir tai yra ženklas, kad mes visi meldžiamės kartu, vienybėje. Prisipažindami ir išpažindami, kad mes visi esame to pačio Tėvo vaikai. Ir tas Dievo žodis perkeičia mūsų širdis ir duoda vaisių.
„Mūsų“ – tai ne tik Lietuvos, mūsų tautos žmonių. „Mūsų“ rodo mums kelią į solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Su Ukrainos tauta. Kaip Lietuva meldė laisvės, taip dabar turime kartu su ukrainiečiais melsti jiems laisvės ir teisingos taikos. Tai yra parama kenčiantiems, tai mūsų krikščioniškas pašaukimas. Ukraina šiandien kovoja už savo laisvę ir žinome, kad ir už mūsų laisvę. Turime solidariai teikti dvasinę ir praktinę pagalbą.
Mes turime šiandien į šią šventę, į šį jubiliejų atsiliepti pirmiausia malda. Tą ir darome. Melstis už Lietuvą, melstis už Ukrainą, kad mūsų laisvė būtų ne tik politinė, bet ir dvasinė. Turime auginti ir formuoti savo širdis Dievo žodyje, kad jis ir toliau duotų vaisių mūsų ir mūsų tautos gyvenime. Ir nešti vienybę, ne susiskaldymą. Leisti, kad tie žodžiai, tas Dievo žodis „Tėve mūsų“ tikrai įsišaknytų mūsų širdyje, kad matytume vienas kitą kaip broliai ir seserys.
Tikra laisvė ateina per brolystę ir bendrą atsakomybę. Dievo žodis nesugrįžta tuščias, jei gyvename pagal Jo valią. Mūsų tautos ateitis yra palaiminta. Tegul mūsų malda, darbai ir tikėjimas saugo Lietuvą ir skleidžia laisvę mūsų visuomenei ir visame pasaulyje. Amen.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas
Pamokslas sakytas 2025 m. kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje