Brangūs broliai ir seserys,
tikrai didi malonė aplankė mus ‒ sulaukėme Jubiliejinių metų. Popiežius Pranciškus šv. Kalėdų išvakarėse juos pradėjo atidarydamas Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje. Jubiliejiniai metai šiandien atidaromi mūsų ir kiekvienoje pasaulio vyskupijoje. Jubiliejus kviečia mus visus leistis į piligrimystę ne tik į Romą, bet ir į mūsų šalyje paskelbtas jubiliejines bažnyčias.
Ir šiandienos apeigas pradėjome maža piligrimyste. Labai simboliškai ‒ iš Dievo Gailestingumo šventovės į Katedrą, tarp dviejų jubiliejinių bažnyčių. Tai primena mums, kad Dievo gailestingumas yra tas malonės šaltinis, kuris stiprina mūsų viltį ir tikėjimą šiame Jubiliejinių metų kelyje. O atėjimas čia kartu švęsti Eucharistiją taip pat primena, kad visas mūsų gyvenimas yra viena kelionė, piligrimystė į Tėvo namus, į dangiškąją puotą, kuri mums parengta Viešpaties.
Labai prasminga, kad vyskupijose Jubiliejinius metus atidarome Šventosios Šeimos sekmadienį. Tai primena mums, kad nuo pat pradžios šeima yra privilegijuota vieta perduoti tikėjimą. Dažnai mes šeimą vadiname mažąja Bažnyčia. Lai šie Jubiliejiniai metai būna proga atnaujinti bendrą maldą šeimose ir sekmadienio Eucharistijos šventimą kartu.
Ši šventė primena, kad ir mes esame Šventosios Šeimos nariai būdami Kristaus Kūno nariai arba, kaip girdėjome antrajame skaitinyje, mes esam Dievo vaikai. Švenčiame Jo gimimo 2025-ąjį Jubiliejų. Tai yra mūsų asmeninė ir mūsų šeimos, Bažnyčios šeimos ypatinga šventė. Ji kviečia mus leistis į piligrimystę. Bet ne tik į geografinę piligrimystę, keliaujant pro Šventąsias duris ar iš vienos bažnyčios į kitą. Esame kviečiami išgyventi keitimosi, širdies atsivertimo patirtį.
Šiandienis pasaulis susiduria su nežinia dėl rytojaus, nenuspėjamumu, baime ir nusivylimu. Popiežius kviečia mus tapti Vilties piligrimais. Šventasis Tėvas savo bulėje šiems Šventiesiems metams rašė: Jubiliejaus metai tebus „paženklinti neblėstančios, Dieve glūdinčios vilties. Tegul jie padeda mums iš naujo atrasti būtiną pasitikėjimą tiek Bažnyčia, tiek visuomene, tiek tarpasmeniniais, tiek tarptautiniais santykiais, tiek puoselėjant kiekvieno žmogaus orumą ir pagarbą kūrinijai. Tegul mūsų tikėjimo liudijimas būna pasaulyje tikros vilties raugas, skelbiantis naują dangų ir naują žemę (plg. 2 Pt 3, 13), kur galėsime gyventi teisingai, tautų santarvėje laukdami Viešpaties pažado išsipildymo.“
Pagal seną tradiciją šie Jubiliejiniai metai kviečia mus į visuomenės solidarumą, socialinio teisingumo puoselėjimą, broliškus bendrystės darbus, tarp jų pirmiausia dėl taikos. Nepaliaukime melsti taikos. Taip pat melskime stiprybės pasaulio vadovams ir diplomatams, kad visomis pastangomis nesiliautų dirbti įgyvendinant taiką ten, kur karo tragedijos tęsiasi šiandien: Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir daugelyje kitų vietų pasaulyje.
Mes patys būkime vilties ženklai keliaudami ir gailestingumo darbais dalinkimės Dievo meile su ligoniais, su kaliniais, su pabėgėliais ypač atsimindami, kad ir Šventoji Šeima vienu metu buvo pabėgėliai. Dalinkimės su vienišais ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, su esančiais visuomenės paribyje.
Jubiliejiniai metai yra malonės metai, kai mes esame pakviesti patirti beribį Dievo gailestingumą per Atgailos sakramentą ir laimėti visuotinius atlaidus. Vėlgi, savo bulėje popiežius Pranciškus labai gražiai apibūdina šį dalyką rašydamas: „Kaip žinome iš asmeninės patirties, nuodėmė „palieka žymę“, ji turi pasekmes: ne tik išorines, susijusias su įvykdyto blogio padariniais, bet ir vidines, nes „kiekviena, net ir lengvoji nuodėmė sukelia nesveiką prisirišimą prie kūrinių; jį turi ištaisyti išskaistinimas arba čia žemėje, arba po mirties (skaistykloje)“. Taigi mūsų silpname, blogio paveiktame žmogiškajame būvyje lieka „nuodėmės likučiai“. Jie pašalinami per atlaidus, visada veikiančius per Kristaus malonę: Šventasis Tėvas Paulius VI rašė, kad Kristus yra „mūsų atlaidai“.
Naudokimės šia didžiule dovana dėl savo nuodėmių, skirkim ją už mirusiuosius, kenčiančius skaistykloje. Galime, iš tikrųjų, kad ir kasdieną gauti atlaidus ne tik už bažnyčių, šventovių lankymą, bet ir už padarytus gailestingumo darbus, įvykdžius kitus atlaidų gavimo reikalavimus. Jubiliejiniai metai kviečia mus į atsivertimą. Kviečia atnaujinti santykį su Dievu, atsiverti gyvam ryšiui su Viešpačiu Kristumi, atnaujinti santykius su šalia esančiais broliais ir seserimis.
Šiuos Jubiliejinius metus ir mūsų, ir kitose vyskupijose lydės ypatinga malda už pašaukimus. Ją perskaitysime šių Mišių pabaigoje. Ir ją skaitysime kiekvienų Mišių pabaigoje per visus šiuos Jubiliejinius metus. Tai malda už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą, už pašaukimus į santuokinį, šeimos gyvenimą, už kiekvieną krikščionišką pašaukimą, kad atpažintumėm ir turėtumėm drąsos jį priimti ir jį įgyvendinti. Tai yra nepaprastai svarbu. Kuo daugiau žmonių atpažins ir sugebės atsiliepti į jiems skirtą Dievo pašaukimą, jiems duotą pašaukimą, tuo daugiau bus įgyvendinta Dievo valia mūsų gyvenime ir mūsų pasaulyje. Su šia malda ir širdžių atsiliepimu vykdyti Viešpaties valią mes galim pakeisti savo gyvenimą, taip pat savo bendruomenės ir vyskupijos, ir mūsų šalies gyvenimą. Rimtai priimkime šį įsipareigojimą melstis kasdien už pašaukimus.
Linkiu mums visiems prasmingų, gilių ir vilties kupinų Jubiliejinių metų. O mūsų žemiškos piligrimystės kelionę tegloboja Šventoji Šeima, kuri kasmet atlikdavo piligriminę kelionę į Jeruzalės šventyklą. Kaip Jėzui reikėjo būti Jo dangiškojo Tėvo reikaluose, taip ir mes neišleiskime iš akių didingo tikslo, į kurį esame pašaukti, ‒ Dangaus. Einantys šv. Jokūbo piligrimystės keliu vieni kitus sveikina ir linki Buen Camino ‒ tad gero kelio mums visiems! Amen.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas
Pamokslas sakytas 2024 m. gruodžio 29 d. Jubiliejinių 2025 metų Vilniaus arkivyskupijoje atidaryme