Penktadienį, liepos 8 d., Vilniuje buvo atsisveikinta su s. Marija Katiliūte-Lacrima, vienuole, viena ryškiausių religinės poezijos kūrėjų Lietuvoje. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje šv. Mišias aukojo arkivysk. Gintaras Grušas, koncelebravo vysk. Arūnas Poniškaitis, kun. Vytautas Rapalis ir kun. Aloyzas Volskis. Po šv. Mišių s. Marija buvo išlydėta į Karveliškių kapines.
Nors s. Marijos religinės eilės savilaida Lietuvoje ir pasaulyje plito jau sovietmečiu, nedaugelis žinojo, kas slepiasi po Lacrimos slapyvardžiu. Net ir atgavus Nepriklausomybę, kai vienas po kito pasirodė Lacrimos vardu pasirašyti poezijos rinkiniai, jų autorė gyveno nuo viešumos paslėptą gyvenimą. Laidotuvių Mišiose pamokslą sakęs arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad tikrasis raktas į s. Marijos gyvenimą buvo jos pasišventimas Kristui, o kūryba kilo iš savęs dovanojimo Viešpačiui. Arkivyskupas pastebėjo, kad daugelis žinojo s. Mariją kaip Lacrimą, pažinojo jos kūrybą, „bet vargas tiems žmonėms, kurie tik tiek pažinojo, nes norint suprasti jos gyvenimo, kūrybos esmę, reikia suprasti, iš kur visa tai kyla, – iš tikrųjų suprasti, kas yra pašvęstasis gyvenimas“, – kalbėjo arkivyskupas.
Ganytojas citavo s. Marijos eiles: „Tu man parodei kviečio grūdo dalią, / Ir džiaugsmą meilės vaisių supratau!.. / … Todėl Tu išrinkai man šitą kelią, / Kad leidi savo kančią… atiduoti Tau – –“. Ši kviečio grūdo dalia – mirti sau, kad gyventum Dievui – buvo s. Marijos apsisprendimas ir gyvenimas. Spalio 4 d. buvo ne tik s. Marijos gimimo diena, bet ir jos amžinųjų įžadų diena.
Visus kentėjimus s. Marija aukojo Dievui, ypač melsdamasi už kunigus. Sunki liga, vienatvė ir kantrus savo netobulumo priėmimas – visa tai s. Marijai buvo proga vienytis su Kristaus auka ant Kryžiaus.
S. Marijos-Lacrimos kūryba taip pat buvo būdas tarnauti Dievui. Arkivyskupas kvietė į jos kūrybą žiūrėti kaip į Dievo dovaną ir įrankį. S. Marijos poetinis talentas buvo Dievo dovana, duota ne jai pačiai išaukštinti, bet tam, kad Dievas galėtų per šią dovaną įgyvendinti savo tikslą – paliesti žmonių širdis ir atverti jų gyvenimą Viešpačiui.
„Dievas suteikė s. Marijai malonę iškeliauti pas Jį Gailestingumo metais, patirti Viešpaties gailestingumo pilnatvę“, – sakė arkivyskupas ir priminė, kad šie metai yra ypatinga proga pelnyti atlaidus peržengiant Gailestingumo durų slenkstį. Baigdamas pamokslą jis pakvietė kiekvieną pažinojusį s. Mariją atlikti šį artimo meilės darbą – įeiti pro Gailestingumo duris, kurios yra atvertos net keturiose šventovėse Vilniaus senamiestyje, ir pelnyti atlaidus s. Marijos sielai.
Šv. Mišios, minint 30 dienų po mirties, bus aukojamos rugpjūčio 6 d., šeštadienį, 10.30 val. Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, Sėlių g. 17.