Mieli tikintieji ir visi geros valios žmonės,
sekmadienį, kai švenčiame bendruomenės „Aš Esu“ gimtadienį, Bažnyčia kviečia nebijoti savęs dovanoti kitiems. Evangelijoje kalbama apie vargingą našlę, kuri atiduoda savo paskutinį skatiką. Šiame geste atsispindi Kryžiaus slėpinys, kai Jėzus, mylėdamas iki galo (Jn 13, 1), plovė saviesiems kojas. Galiausiai jis atidavė ne tiek, kiek jam nebuvo gaila, bet visą save.
Šiais metais minime Vilniaus arkivyskupijoje veikiančios priklausomų asmenų bendruomenės „Aš Esu“ įsikūrimo penkioliktąjį gimtadienį. Bendruomenė „Aš Esu“ yra kaip vienas galingas Dievo gailestingumo liudijimas. Gailestingumą Dievas išlieja kiekvienam, tačiau kartais jį atpažįstame per kitų veiksmus arba bendruomenėje.
Raginu kiekvieną, išgyvenantį priklausomybės kančią, nesislėpti nuo savęs ar kitų saviizoliacijoje, nepasiduoti puikybei pasilikti vienam savo kančioje. Drąsinu nebijoti ieškoti Dievo gailestingumo maldoje ir kalbėtis su žmonėmis. Nebijokite kreiptis pagalbos į šalia esančius. Santykis su Dievu ar kitais palydės jus į gydančią bendrystę. Kartais galime jaustis nereikalingi, neverti, bejėgiai ir tapti nevilties žmonėmis. Tačiau artėjantys Jubiliejiniai metai kviečia mus būti vilties piligrimais. Kiekvienas keliaujame savo gyvenimo kelionę, kupiną įvairių patirčių. Nepamirškite kelionės krepšyje nešiotis viltį.
Brangūs bendruomenės „Aš Esu“ narių artimieji, drąsinu ir jus nebijoti ieškoti paramos savigalbos grupėse, pas specialistus ar nuoširdžioje maldoje. Jūs esate tie, kurie turėjote atiduoti paskutinį savo meilės skatiką nepailstamai tikėdami, kad jūsų artimasis gali pakilti iš tamsos. Žaizdotas Jėzus nuo kryžiaus žvelgia ne tam, kad būtų amžinas priekaištas juo netikintiems. Jis nesiekia sulaukti gailesčio. Priešingai, Jėzus nesigėdija savo žaizdų, jis žino žaizdų, įgytų iš meilės, vertę. Kristus mums sako, kad meilės žaizdos veda į gydančią Dievo malonę.
Ypač dėkoju tiems, kurie darbuojasi siekdami padėti priklausomybės ligų paliestiems asmenims ir jų artimiesiems. Jūs pakeliate kenčiantį, parklupusį ar einantį šalia sergančiojo. Bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs silpniausi jos nariai. Savo darbo pastangomis jūs stiprinate atskirų šeimų bendruomenes, savo ir Bažnyčios bendruomenę ir visą valstybę.
2026 metais Lietuvoje vyks Gailestingumo kongresas. Neeiliniam įvykiui reikia kiekvieno iš jūsų. Jei nesiruošime šiai patirčiai darydami gailestingumo darbus, tai bus tik skambių fanfarų renginys. Kviečiu jus visus imti pavyzdį iš Evangelijoje minimos našlės – išeiti iš savo dvasinio skurdo, nevertumo, baimių, kančių ir dalintis su kitais tuo, ką galite jiems dovanoti. Plaudami kojas, darydami gailestingumo darbus padėkite kitiems patirti Dievo gailestingumą.
Kviečiu visus geros valios žmones kartu su 15-ąjį gimtadienį mininčia bendruomene „Aš Esu“ jungtis į padėkos maldą. Nuoširdžiai melskime išgijimo malonės kiekvienam priklausomam asmeniui ir jo artimiesiems.
Siūloma malda:
Dėkojame tau, ištikimasis Dieve, už didžius tavo meilės darbus mūsų širdyse ir gyvenime. Šloviname tave už žmones, kurių rankomis teiki mums pagalbą.
Drąsink mus visus, Gailestingoji Meile, atsiverti tau, kad mūsų darbais ir pasirinkimais galėtum artintis prie sužvarbusių širdžių.
Tau šiandien atnešame priklausomų asmenų ir jų artimųjų skausmą, bejėgystę ir neviltį – leisk jiems, Viešpatie, patirti tavo artumą, pakreipk į gijimo kelią.
Tikime beribiu tavo Gailestingumu ir meldžiame – leisk visiems, nuo priklausomybių mirusiems, švęsti Gyvenimą tavo Karalystėje.
Šia intencija kasdien sukalbėkime Dievo Gailestingumo vainikėlį.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas