Brangūs broliai Kristaus šventinamojoje kunigystėje,
brangūs tikintieji Kristaus visuotinėje kunigystėje, kurią gavote Krikšto dėka,
pradedame Didįjį Tridienį. Šiais metais mes meldžiamės po kiekvienų Mišių už pašaukimus, prašydami Dievą naujų pašaukimų, prašydami, kad ir mus išlaikytų ištikimus savo pašaukimuose. Šis Tridienis, ši gavėnia yra ypatingas atsinaujinimo metas. Gavėnios metu rengiamės švęsti šio Tridienio iškilmes. Tai yra atgimimo ir atsinaujinimo metas.
Mums tai ir pažadų atnaujinimo metas. Per šias Mišias kunigai atnaujins tuos pažadus, kuriuos kadaise davė šventimų dieną. O Velyknaktį kartu su visais tikinčiaisiais atnaujinsime savo pažadus, Tikėjimo išpažinimą, kurį arba mes patys išpažinome, arba už mus tai buvo padaryta, kai buvome pakrikštyti. Tai skirta mūsų vidiniam atsinaujinimui, mūsų pašaukimo atnaujinimui.
Kviečiu permąstyti, ką reiškia atsiliepti į tą „taip“, į Kristaus pašaukimą ir gal net prisiminti mūsų šventimų metą, kai ištarėme: „Noriu“. Apie šio žodžio rimtumą man netikėtai priminė daktarė, kuri gydė mano motiną prieš daugelį metų, prisimindama pokalbį su mano mama. Kadangi mano tėvai buvo išskirti karo metu ir dvylika metų nežinojo vienas kito likimo, daktarė paklausė: „Maryte, kaip galėjai išlikti ištikima per tuos metus nežinioje?“ Daktarė su šypsena prisimena, kaip mano mama jai atkirto: „Ar tu durna?! Ir tada pridėjo: „Aš gi daviau priesaiką prieš Dievą.“
Gera prisiminti, kam mes pasakome tą „taip“ ─ tiek kunigystės šventimų dieną, tiek per santuoką prie altoriaus. Kiekvieną kartą, kai Dievas mus pašaukia į kokią nors tarnystę, kokią nors misiją ir mes atsiliepiame, tai nėra tik paukštelis, padėtas ant bažnytinės formos. Tai mūsų atsiliepimas gyvajam Dievui, kuris pašaukė mus ir sulaukė mūsų atsakymų. Apie tą pašaukimą ir misiją girdėjome šiandienos Evangelijoje. Viešpats sako: „Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“ (Lk 4, 18).
Tėvas Jėzui paskyrė misiją ir patepė džiaugsmo aliejumi, Šventąja Dvasia, kad jis galėtų vykdyti tą misiją. Patepė, kai atsivėrė dangus ir Šventoji Dvasia balandžio pavidalu nusileido ant Jo. Šio Velykinio Tridienio šventime, kaip ir tuomet Nazarete, esame kviečiami naujai atsiverti patepimui, kuris mus siunčia ir įgalina tai misijai, kurią Dievas mums paskyrė. Šventieji aliejai yra ir malonės ženklai, ir jos įrankiai. Senajame Testamente aliejus buvo naudotas patepti pranašus, karalius ir kunigus, kad jie galėtų vykdyti Dievo jiems skirtą misiją.
Krikštu kiekvienas iš mūsų esame įtraukiami į Dievo mums numatytą ir suteiktą misiją, mūsų dalią Kristaus misijoje. Katechumenų aliejus yra stiprybė, pastiprinimas besiruošiantiems Krikštui, kaip ir kunigo vaidmuo ─ paruošti širdis Kristaus atėjimui, padrąsinti, lydėti, mokyti. Ligonių aliejus skirtas paguodai ir gydančiai vilčiai suteikti. Mes, kunigai, esame siunčiami ne tik gydyti kūnus, bet ir paliesti sielas, būti gailestingumo ženklais. Šventoji krizma – aliejus, kuriuo patepamas kiekvienas krikščionis Krikšto ir Sutvirtinimo metu, aliejus, kuriuo patepami kunigai ir vyskupai šventimų metu, aliejus, kuris dedikuoja ir konsekruoja altorius ir bažnyčias. Primena mums ir mūsų asmeninį patepimą, kad esame pašaukti būti Kristaus kvapu pasaulyje. Tai nėra vien simboliai. Tai sakramentiniai ženklai, per kuriuos Dievas veikia per mūsų rankas.
Netrukus mes, kunigai, atnaujinsime tą „taip“, kurį ištarėme šventimų dieną. Ši diena yra ne tik prisiminimas, bet ir širdies atnaujinimas ‒ vėl ištarti „taip“ Dievo pašaukimui, į kurį atsiliepėme šventimų dieną. Tai atnaujinimas pažado vykdyti Dievo mums patikėtą misiją, kurią gavome per Bažnyčią. Ateiname, kaip pats Jėzus, vykdyti ne savo valią, bet valią To, kuris mus siunčia. Taip, kaip Alyvų darželyje, Kryžiaus kelyje, tai nebūtinai lengvas pasirinkimas. Būtina ir mums melsti jėgų sau ir savo broliams, kad galėtume su Jėzumi ištarti „teesie Tavo valia“ ir tai įgyvendinti savo gyvenime, savo kunigiškoje tarnystėje.
Jėzus sako: „Siuntė mane skelbti gerąją naujieną vargšams, guosti prislėgtųjų.“ Šiandien kunigas yra pašauktas būti ir viltimi, ir gailestingumu. Jis yra vilties pranašas. Epochoje, kurioje viešpatauja nusiminimas, jis yra gailestingumo ženklas. Mes esame pašaukti, mums duota privilegija kalbėti Dievo vardu, būti tikrais pranašais, liudyti meilę, kuri niekada nesitraukia, kasdien atnaujinti savo ryšį su vilties ir gailestingumo Šaltiniu. Tam mums būtina kasdienė ir gili malda. Ne tik atkalbėti poterius ir atlikti maldos pareigas, bet semtis iš to neišsakomo malonės šaltinio, kuris yra Dievas. Su Jėzumi, kuris mus pašaukė ir suteikė tą misiją. Per Dvasią, kuri mus patepė.
Šiandien ypatingu būdu prisimename ryšį su Dievo tauta, kuriai esame pasiųsti tarnauti: patepti ir padėti kiekvienam surasti ir įgyvendinti savąjį pašaukimą. Puoselėti visų pasauliečių pašaukimus ir juos ugdyti. Šiandien dėkoju Dievui už jūsų atsiliepimą, už jūsų „taip“, už jūsų pašaukimus ir jūsų tarnystę. Žinau, kad tai nėra lengva tarnystė, bet ji gali būti be galo dvasiškai pelninga mums patiems, o dar labiau tiems, kuriems mes tarnaujame.
Brangūs tikintieji, nepamirškite ne tik melstis už kunigus, bet ir juos palaikyti, stiprinti. Mes esame jūsų šeimos dalis. Mes kliaunamės jūsų maldomis, nes be jų esame nepajėgūs ištesėti to „taip“, kurį mes pasakėme. Mūsų pašaukimai ─ tiek kunigų, tiek pasauliečių, tiek pašvęstojo gyvenimo ─ papildo vienas kitą, mes sudarome vieną Kristaus Kūną.
Turime raginti vieni kitus ─ kai tiek nerimo pasaulyje ─ melstis. Po Velykų bus paskelbtas Lietuvos vyskupų kvietimas gegužės ir birželio mėnesiais per gegužines ir birželines pamaldas su nauju pasiryžimu ir nauja energija melstis už taiką pasaulyje. Šiandien, kai pasaulyje neramu, kviečiu mūsų kunigus imtis vadovavimo savo parapijose ir tikrai puoselėti tą atnaujintą maldą už taiką mūsų parapijose. Mes jau meldžiamės, tai nėra nauja, bet aplinkybės reikalauja, kad nenuleistume rankų. Kaip Mozė stovėdamas ant kalno po mūšio iškėlė rankas, taip ir mes prašykime taikos ir ramybės mūsų pasauliui. Patepimo galia siunčia mus dar kartą. Evangelijoje Jėzus pasakė: šiandien esame kviečiami gyventi tame amžinajame „šiandien“ ─ šiandien esi siunčiamas iš naujo, šiandien pasauliui reikia tavo kunigystės, šiandien Šventoji Dvasia naujai patepa tavo rankas, tavo širdį, tavo žingsnius. Būkime kartu Dievo gailestingumo liudytojais, vilties liudytojais, pasaulyje matomais Kristaus patepimais. Amen.
Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija
Krizmos šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje, 2025-04-17