Ką besakyčiau, tai neatpirks žalos, kurią padaro netinkamas dvasininkų ar kitų Bažnyčios tarnautojų elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais. Tai nekompensuos skriaudos, padarytos nusikaltimų aukoms, visai Bažnyčios bendruomenei, visuomenei. Tai nepateisins ir nežinojimo.
Vis iš naujo stengiuosi prisiminti tikslius faktus ir aplinkybes, kurias turėjau girdėti po kratos, įvykusios kurijoje, kanclerio kabinete.
Sužinojęs apie kratą, neišsiaiškinau tikrųjų kratos priežasčių, kokie rimti kaltinimai kunigui slypi už šio kratos veiksmo, o ne tik finansinės problemos. Tą dieną kurijoje dėl įvairių įsipareigojimų nebuvo nė vieno vyskupo.
Mano kaltė, kad neįsigilinau, neuždaviau svarbių, nors ir sunkių, klausimų kunigui Kęstučiui ir neišgirdau jo atsakymų. Gailiuosi, kad to nepadariau laiku.
Atsiprašau jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti.
Atsiprašau tikinčiųjų bendruomenės, brolių kunigų, kurie siekia eiti šventumo keliu. Atsiprašau visų, kurie jaučiasi išduoti, nuvilti Bažnyčios.
Aš, kaip ganytojas, kuriam patikėta vyskupija, nesugebėjau būti geras ganytojas – matyti visus man patikėtus, apsaugoti silpnuosius.
Atsiprašau, kad dvasininko nuodėmės ir nusikaltimai papiktino visuomenę. Atsiprašau, kad papiktino žmones ir tai, jog ši problema – kunigo Kęstučio nusikaltimas – nebuvo Bažnyčios pastebėta kuo anksčiau, tinkamai įvertinta, ištirta, atstatytas teisingumas, pagelbėta aukai.
Noriu patikslinti informaciją:
Mano nebuvimas šiomis dienomis, kaip jau buvo sakęs vyskupas Arūnas, – buvau išvykęs, o grįžus vyko vidinis tyrimas, dėl kurio tik pastarosiomis dienomis gavome aiškumą.
Krata, kuri vyko kurijoje, truko 13 minučių, jos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. Dabar matome, kad nors teismo nutarime nebuvo pareigos kurijos atstovui dalyvauti kratoje, atvykę pareigūnai ėmė ieškoti vyskupo, kuris galėtų dalyvauti. Kadangi nė vieno vyskupo nebuvo, pareigūnai telefonu susisiekė su vyskupu Darium. Jis paprašė tuo metu Ekonomo Tarnyboje buvusio advokato nueiti į vietą. Tai buvo su arkivyskupija bendradarbiaujantis advokatas.
Po kratos vyskupus pasiekė žinia, kad tai susiję su asmenine finansine byla ir kažkokiu šmeižtu. Apie įvykusį nuosprendį ir bylų baigtis negavome informacijos nei iš kunigo Kęstučio, nei iš teisėsaugos.
Per pastaruosius metus patvirtintos Gairės, kurios pradėtos įgyvendinti. Turime toliau veikti, kad vaikai ir pažeidžiamieji bei jų artimieji jaustųsi saugūs Bažnytinėje aplinkoje, kad visi būtų saugūs.
Akivaizdu, kad esamos priemonės mūsų vyskupijoje, kaip apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis nuo smurto, veikia nepakankamai. Vien gairių neužtenka.
Subursiu komandą, kurios prašysiu padėti sukurti efektyvią prevencijos, pranešimų apie nederamą elgesį ir pagalbos aukoms sistemą. Kitose šalyse yra sukurtų ir veikiančių struktūrų, iš kurių galime perimti patirtį.
Bet kokios priemonės, net ir griežčiausios tvarkos, mokymų programos bus bevaisės, jei nebus reguliariai tikrinamas jų įgyvendinimas. Bent kartą metuose atsiskaitysime visuomenei apie atliktas veiklas, esamą situaciją.
Šiam keliui, kuris nebus lengvas, reikės visų mūsų susitelkimo: psichologų, teisininkų, kitų specialistų įsitraukimo; bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis; finansinių ir kitų išteklių. Ačiū tiems, kurie jau atėjo su šia pagalba, ačiū ir už kritiką.
Vakar išsiunčiau Vyriausybei laišką, prašydamas įgyvendinti tarptautinėje sutartyje su Šventuoju Sostu numatytą bendradarbiavimą, kad valstybė informuotų apie visus atvejus, kai kunigai yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Bažnyčia yra nusidėjėlių bendruomenė, kuri su Dievo pagalba siekia šventumo, bet šis atvejis primena atgailos, atsivertimo ir atsinaujinimo būtinybę, svarbą laikytis Dievo įsakymų ir siekti šventumo Bažnyčioje.
Tiek Bažnyčioje, tiek visoje mūsų visuomenėje turime atkreipti dėmesį į rimtas problemas: pedofilijos problemą, kuri yra per dažnai nuslepiama, ir pornografijos problemą, kurios aukos yra ir tie, kurie filmuojami (pirmiausia nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės), ir tie, kurie pakliūva į pornografijos priklausomybės liūną.
Šis atvejis mums primena ištikimybės savo duotoms priesaikoms svarbą – tiek kunigystėje, tiek pašvęstajame gyvenime, tiek santuokoje.
Noriu padėkoti žurnalistui, kuris iškėlė šią žinią į viešumą.
Ir noriu padėkoti Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri, remiantis tarptautine sutartimi, šią savaitę perdavė bylos medžiagą mūsų tribunolui, kas labai padės skubiam kanoninio tyrimo vykdymui.
Kviečiame pranešti apie patirtus ir žinomus nusikaltimus tiek teisėsaugos institucijoms, tiek Bažnyčios tyrėjams.
Arkivyskupas Gintaras Grušas