Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-01-12

Mielieji,

Amžinybėn iškeliavo monsinjoras Jan Kasiukevič. Atsisveikinti su monsinjoru galima Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Laidotuvių Mišios – sausio 14 d. 12 val.

Penktadienį, sausio 13-ąją, minėsime Laisvės gynėjų dieną. Vilniaus Katedroje šv. Mišias 17.30 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas. Kitų Laisvės gynėjų dienos renginių Vilniuje programa skelbiama čia.

Kitą savaitę, sausio 18 d., pradėsime Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį. Šiais metais apmąstysime temą „Mokykitės daryti gera. Atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17).

Mažoji akademija kviečia gilintis į krikščionybę. 2023 m. pavasario kursai
Nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič: Benediktas XVI – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu
Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis–vasaris)

Kalendorius:
Sausio 13 d. 17.30 val. Laisvės gynėjų diena – iškilmingos šv. Mišios Vilniaus Katedroje
Sausio 14 d. 12.00 val. Šeimų šventė – šeimadienis Vilniaus Šv. Rapolo parapijoje
Sausio 18 d. 17.00 val. Knygos „Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą ir Evangelija pagal Morkų“ sutiktuvės Vilniuje
Sausio 18 d. 17.30 val. Diskusija Lojotekoje pal. Adolfo Kolpingo garbei ir Lietuvos Kolpingo draugijos 30-mečiui paminėti
Sausio 20–22 d. Rekolekcijos jaunimui „Kiek aš nedegu – tiek negyvenu“ su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene
Sausio 21 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Žuvis, balandis, akis ir kryžius: simboliai Vilniaus katedros lobyne“
Sausio 21 d. 18.00 val. Koncertas Pal. kun. M. Sopočkos hospisui paremti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
Sausio 27–29 d. Studentus į akademiją „Mūsų draugai, mūsų priešai“ kviečia ateitininkai
Sausio 27–28 d. Paskaitų ciklas „Įžengimas į apokalipsę“ su br. Alain-Marie de Lassus CSJ, 4 dalis (internetu)

Nauji ALFA kursai prasideda:
sausio 16 d. –  Bernardinų parapijoje Vilniuje
sausio 16 d. –  Vilniaus Kalvarijų parapijoje
sausio 26 d. – pas brolius joanitus Vilniuje
sausio 26 d. – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje
vasario 1 d. – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje
vasario 3 d. –  Vilniaus Šv. Kryžiaus namuose (senjorams)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Nuo kovo 14 d. – pasiruošimo Sutvirtinimo Sakramentui kursai sužadėtiniams (Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolyne)
Lectio Divina (Šv. Rašto skaitymo ir maldos) susitikimai jaunimui ketvirtadieniais pas joanitus
Studentai kviečiami į KAIROS rekolekcijas vasario 17–19 d.
Apdovanoti Pranciškoniško prakartėlių konkurso nugalėtojai (nuotraukos)
Statomoje Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčioje montuojamas altorius (nuotraukos)
Trijų Karalių šventė vaikas Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčioje (nuotraukos)
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatyta knyga „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas: aštuoni atminties šimtmečiai“ (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ naujienos:
Ieško Vaiko ir šeimos programos parapijose koordinatoriaus(-ės)
Užsieniečių integracijos programa siūlo darbą socialiniam(-ei) konsultantui(-ei)
Renkami daiktai, drabužiai, batai pabėgėliams iš Ukrainos
Ukrainiečiai kviečiami mokytis anglų kalbos
Nuteistųjų konsultavimo centras išleido knygą „Tomas ir mėlynos letenėlės paslaptis“, skirtą vaikams, išgyvenantiems tėčio ar mamos įkalinimą

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Mirė monsinjoras Jan Kasiukevič

A. A. monsinjoras Jan Kasiukevič (1961–1987–2023)

Šių metų sausio 11 d., eidamas 62-uosius metus, staiga mirė Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos rezidentas, monsinjoras, kunigas Jan Kasiukevič.

Jan Kasiukevič gimė 1961 m. spalio 23 d. Vilniuje, Vitoldo ir Genovefos Kasiukevič šeimoje. Pakrikštytas Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje.

1968–1979 m. mokėsi Vilniaus 11-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus), taip pat lankė Balio Dvariono muzikos mokyklą, pučiamųjų instrumentų klasę, grojo obojumi. Baigęs vidurinę mokyklą, dirbo elektrotechnikos gamykloje, o 1982 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigęs 1986 metais buvo pašventintas diakonu, o 1987 m. gegužės 31 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje priėmė kunigo Šventimus.

1987 m. paskirtas Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos vikaru, vėliau Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaru, Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaru ir Riešės Šv. vysk. Stanislovo parapijos administratoriumi, Eišiškių Kristaus Žengimo į Dangų parapijos klebonu, Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaru. Nuo 1991 m. iki 2000 m. buvo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos klebonu, po to Šalčininkų Šv. apaštalo Petro ir Šalčininkėlių Šv. Jurgio parapijų klebonu, nuo 2006 m. – Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonu ir Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, koplyčios rektoriumi, 2008–2009 aptarnavo ir Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapiją. 2015 m. paskirtas Vilniaus Visų Šventųjų parapijos rezidentu, 2016 m. Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijų klebonu, nuo 2019 m. buvo Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos rezidentas.

1996 m. kunigas Jan Kasiukevič Popiežiškojo teologijos fakulteto Šventojo Jono Krikštytojo skyriuje baigė teologijos magistro studijas, o tų pačių metų spalio 29 d. popiežius šv. Jonas Paulius II jam suteikė monsinjoro titulą.

Monsinjoras Jan Kasiukevič 1991–2000 m. buvo Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas, kunigų tarybos ir konsultorių kolegijos narys, Šalčininkų dekanato dekanas (2000–2006), Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos narys ir lenkų katechetinio centro prie Šventosios Dvasios bažnyčios vadovas (1992–2000), rūpinosi tikybos mokymo mokyklose organizavimu, bendradarbiavo leidžiant katalikišką laikraštį lenkų kalba „Spotkania“, globojo Neokatechumenato kelio bendruomenes, pasižymėjo iniciatyvumu ir uolumu pastoracinėje tarnystėje, autoritetu tarp kunigų, meile ir ištikimybe Bažnyčiai ir Jos misijai, nuoširdumu ir draugiškumu su jaunimu, šeimomis, bičiuliais, visais parapijiečiais.

Atsisveikinti su monsinjoru Jan Kasiukevič bus galima Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje nuo sausio 12 d., ketvirtadienio, 15 val. Tądien šv. Mišios bus aukojamos 18 val. lenkų ir 19 val. lietuvių kalbomis. Bažnyčia bus atidaryta iki 23 val. Sausio 13 d., penktadienį, šv. Mišios bus aukojamos 7 val. lietuvių, 18 val. lenkų ir 19 val. lietuvių kalbomis, bažnyčia atidaryta iki 23 val. Sausio 14 d., šeštadienį, 12 val., bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios. Po jų monsinjoro Jan Kasiukevič kūnas bus palaidotas kapinėse šalia Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios.

Gerasis Dievas, užtariant Švč. Mergelei Marijai, Aušros Vartų Gailestingumo Motinai, tesuteikia uoliam Jo vynuogyno darbininkui amžinąjį džiaugsmą.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Pristatoma knyga „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“

Sausio 10 d., antradienį, 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) vyks knygos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas. Renginyje dalyvaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, knygos tekstų autoriai Sławomir Brzozecki OP, Gita Drungilienė, Aušra Vasiliauskienė, Dalia Vasiliūnienė, sudarytoja Birutė Valečkaitė, o Vilniaus sakralinės muzikos … Daugiau

Nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič: Benediktas XVI – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu

Aistės Karpytės nuotrauka

 

Brangūs broliai ir seserys,

Viešpaties Apsireiškimo šventės išvakarėse aukojame šias Šventąsias Mišias ir savo maldas skiriame už Popiežiaus Emerito Benedikto XVI – Juozapo Aloyzo Ratzingerio sielą, kuris iškeliavo praėjusį šeštadienį, gruodžio 31 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus.

Širdingai sveikinu du vyskupus, kartu koncelebuojančius Šventąsias Mišias, vyskupą Arūną Poniškaitį ir vyskupą Darių Trijonį, taip pat visus koncelebruojančius kunigus. Ypatingai sveikinu ir jus, brangūs tikintieji, atvykusius čia, diplomatinio korpuso narius ir visus Marijos Radijo klausytojus. Arkivyskupas Gintaras Grušas šiandien dalyvavo Popiežiaus emerito laidotuvėse, o kartu su juo ir Kauno Arkivyskupas bei Vilniaus Arkivyskupas Emeritas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris dalyvavo konklavoje, kai Juozapas Ratzingeris buvo išrinktas Romos vyskupu.

Savo ilgoje gyvenimo tėkmėje Popiežius Benediktas septyniasdešimt vienerius metus buvo kunigas, daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus – vyskupas, o po to, beveik aštuonerius metus – Romos vyskupas, arba kitaip sakant – Popiežius. Prieš beveik dešimt metų dėl vyresnio amžiaus atsistatydino iš Popiežiaus pareigų ir užbaigė savo paskutinį gyvenimo etapą tyloje ir maldoje, mažame Mater Ecclesia – Bažnyčios Motinos vienuolyne, Vatikane, kur ir mirė.

Popiežius Benediktas bus prisimenamas kaip didis Pontifikas, gilaus tikėjimo Dievu žmogus, nepalaužiamai vylęsis Viešpaties pažadais, ir nuoširdžios bei nesavanaudiškos meilės Dievui, Bažnyčiai ir žmonijai vyras.

Man buvo džiaugsmas ir garbė būti vienu iš jo asistentų mano tarnystės Vatikano Valstybės Sekretoriate metu. Mano pareiga buvo priimti valstybių ir vyriausybių vadovus, vyskupus bei kitus garbingus asmenis, kurie atvykdavo privačiai audiencijai, ir palydėti juos į Apaštališkųjų rūmų Popiežiškąją biblioteką. Per susitikimus su grupėmis sėdėdavau jam iš dešinės ir padėdavau protokolo darbuotojams. Kiekviename iš šių susitikimų jaučiau, jog esu šalia išties švento žmogaus. Kad galėčiau jį moderniai apibūdinti, mintyse išnyra dviejų garsių praėjusių laikų filmų pavadinimai, nes Popiežius buvo: „Nostabaus proto – A Beautiful Mind“ ir „Narsios širdies – Braveheart“.

Jis tikrai buvo įspūdingo proto, nes jo intelektiniai gebėjimai buvo ypatingi. Tai buvo produktyvus Popiežius, aštuoniasdešimties knygų autorius, daugelis jų yra išverstos į įvairias kalbas, o taip pat ir daugybės straipsnių bei konferencijų teologinėmis ir filosofinėmis temomis autorius. Kai kurios jo knygos  buvo tokios reikšmingos, jog yra įtrauktos į seminaristų ugdymo programas visame pasaulyje. Visuose jo raštuose atsispindi tai, jog Kardinolas, o vėliau Popiežius Ratzingeris turėjo unikalią dovaną aiškinti gilias tikėjimo tiesas paprasta, gražia ir suprantama kalba.

Be to, Popiežius turėjo narsią širdį, nes sutiko būti popiežiumi du tūkstančiai penktaisiais, po Didžiojo ir Šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II, netgi kai tuo metu turėjo septyniasdešimt aštuonerius metus. Jis naudodamasis stipriais argumentais drąsiai gynė tikrą katalikišką doktriną nuo mūsų moderniųjų laikų reliatyvizmo bei sekuliarizmo erezijų. Dažnai buvo kritikuojamas ir netinkamai suprastas, tačiau visada išliko mandagus ir tvirtas savo įsitikinimuose, visada ištikimas Bažnyčiai perduotam Viešpaties Kristaus mokymui. Parodė tikrą drąsą spręsdamas skaudžius nemoralumo klausimus, kurie stipriai paveikė Bažnyčią, išlikdamas ištikimas tiesai ir savo vyskupiškam šūkiui: „Cooperatores Veritatis – Tiesos Bendradarbiai (3 Jn 8)“.

Neabejotina, jog Popiežiaus Benedikto trūks daugeliui Bažnyčioje ir visame pasaulyje. Už visą jo krikščioniško gyvenimo liudijimą, kunigo, dėstytojo, vyskupo, kardinolo ir popiežiaus, giedokime Dievui Tėvui dėkingumo himnus, jog Bažnyčiai davė tokį popiežių kaip jis. Nes kiekvienoje savo homilijoje, pranešime ar mokyme, jis stiprino brolių ir seserų tikėjimą Jėzaus Kristaus dievyste. Kaip Popiežius Pranciškus sakė apie jį: širdyje jaučiame didelį dėkingumą Dievui, kad jį padovanojo Bažnyčiai ir pasauliui… ir vienykimės dėkinga širdimi ir viena siela dėkodami Dievui už šią ištikimo Evangelijos tarno dovaną“.

Iš tikėjimo žinome, jog amžinasis gyvenimas laukia tų, kurie lieka ištikimi Dievui iki pabaigos. Tikrai tikiu, jog mūsų mylimas Popiežius Benediktas jau dalyvauja dangaus džiaugsme su Viešpačiu Kristumi, savo Švenčiausiąja Motina, šventaisiais, savo šeimos nariais ir visais Dievo išrinktaisiais. Tegul ilsisi ramybėje ir užtaria Bažnyčią! Dabar melskimės, jog netrukus jis būtų kanonizuotas ir paskelbtas Bažnyčios Mokytoju ir tebus jis visada su meile prisimenamas kaip Benediktas Didysis – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu!

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petar Antun Rajič
Homilija Vilniaus Katedroje 2023 m. sausio 5 d., Gedulinėse Šv. Mišiose už a. a. Popiežių Emeritą Benediktą XVI      

Mažoji akademija kviečia gilintis į krikščionybę. 2023 m. pavasario kursai

Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, kviečia studijuoti visus, norinčius susiformuoti savarankišką, rimtai argumentuotą požiūrį į Dievą ir tikėjimą, įgyti ir tobulinti žinias apie krikščionybę ir krikščionio gyvenimą.

2023 pavasario semestre Mažojoje akademijoje vyks 7 kursai, skirti supažindinti su krikščionybės istorija, menu ir literatūra, Šventuoju Raštu, dvasingumu, sakramentais ir krikščionybės paveldu Vilniuje.

Didžioji dalis užsiėmimų vyks gyvai (susitiksime Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, Pilies g. 8, Vilniuje). Du kursai, skirti gilinimuisi į Šventąjį Raštą ir krikščionišką dvasingumą vyks nuotoliniu būdu, jungiantis per Zoom programėlę.

Prie gyvai vyksiančių kursų nurodoma, kur jie vyks (auditorija), prie nuotolinių, – kad vyks nuotoliniu būdu.

Registracija į kursus – www.lkma.lt


UŽSIĖMIMŲ TVARKARAŠTIS, pavasario semestras, 2023 m.

VILNIAUS VIENUOLYNAI. ISTORIJA IR PAVELDAS. 2

Pirmadieniais, sausio 16 d. – kovo 20 d., 18.00. LKMA Auloje

Dėstyt. Martynas Jakulis, Tojana Račiūnaitė, Liudas Jovaiša, Regimanta Stankevičienė


SEPTYNIOS DORYBĖS: KRIKŠČIONIŠKASIS ATSPARUMO IR LAIMINGO GYVENIMO RECEPTAS

Antradieniais, kovo 7 d. – balandžio 18 d., 18.30. Nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą

Dėstyt. dr. Jūratė Micevičiūtė


VILNIAUS SIUŽETAI SENOJOJE RAŠTIJOJE (XVI–XVII A.)

Antradieniai, kovo 7 d. – balandžio 11 d., 18.00. LKMA Auloje

Dėstyt. dr. Mintautas Čiurinskas ir dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė


KNYGŲ KLUBAS. VILTIS

Trečią mėnesio antradienį, 18.30, LKMA Mažojoje auditorijoje

Dėstytoja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė


ATIDUSIS SKAITYMAS. EVANGELIJA PAGAL MORKŲ

Trečiadieniais, sausio 18 d. – kovo 1 d., 18.00, gyvi susitikimai LKMA Mažojoje auditorijoje

Dėstyt. ses. Rima Malickaitė CC


ŽVILGSNIO DIALOGAS ŠVENTAJAME RAŠTE IR GYVENIME

Trečiadieniai, kovo 1 d. – balandžio 5 d., 18.30. Nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą

Dėstyt. ses. Linda Ceple


ŠVENTIEJI SAKRAMENTAI – SEPTYNI STEBUKLINGI DIEVO BUVIMAI MUMS IR MUMYSE

Ketvirtadieniais, vasario 2, 9, 23, kovo 2, 9, 16, 23, 30 d., 18 val.

Dėstyt. kun. Gabrielius Satkauskas


DVASINĖS PRATYBOS „EIK Į SAVO KAMBARĖLĮ“ palydi ses. Rima Malickaitė CC, ketvirtadieniais, spalio 13 d. – 2023 m. gegužė,  18.00, LKMA Mažoji auditorija.

Mažosios akademijos klausytojų rekolekcijos numatomos kovo 24–26 d. Besidominčius klausytojus prašome kreiptis į ses. Rimą.


Registracija į kursus privaloma. Registracija priimama tik užpildžius anketą ir sumokėjus registracijos mokestį (mokestis nurodomas prie konkretaus kurso).

Registracija į 2023 m. pavasario semestro kursus vyksta iki sausio mėnesio pabaigos arba kol yra laisvų vietų. Registracija į kursus čia. Besiregistruojantys įsipareigoja be rimtos priežasties nepraleisti daugiau nei 10 proc. paskaitų.

Daugiau informacijos

Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis-vasaris)

Lietuvos vyskupijose vyksta nuolatinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Šiais metais kviečiama melstis:

Už taiką,
už sinodinį kelią,
už pašaukimus į kunigystę, pašvęstąjį gyvenimą ir šeimą

 

Bažnyčia
Adoracijos pradžia
Adoracijos pabaiga
Vilniaus Šv. Jono Bosko Vasario 1 d. 8.00 val. Vasario 1 d. 20.00 val.
Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio Vasario 2 d. 8.00 val. Vasario 2 d. 20.00 val.
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vasario 3 d. 8.00 val. Vasario 3 d. 20.00 val.
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo Vasario 4 d. 8.00 val. Vasario 4 d. 20.00 val.
Vilniaus Dievo Apvaizdos (Švč. Jėzaus Širdies parapija) Vasario 5 d. 8.00 val. Vasario 5 d. 19.00 val.
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II Vasario 6 d. 8.00 val. Vasario 6 d. 20.00 val.

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-01-04

Mielieji, 2021 m. gruodžio 31 dienos rytą į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Popiežius emeritas Benediktas XVI.Palydėkime popiežių malda. Benedikto XVI laidotuvių dieną, sausio 5 d., 17.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišių Aukoje bus meldžiamasi už popiežių emeritą. Šv. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič, kartu melsis vysk. Arūnas Poniškaitis ir vysk. … Daugiau

Malda už a. a. Benediktą XVI Vilniuje

2021 m. gruodžio 31 dienos rytą į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Popiežius emeritas Benediktas XVI. Benedikto XVI laidotuvių dieną, sausio 5 d., 17.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišių Aukoje bus meldžiamasi už popiežių emeritą. Šv. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič, kartu melsis vysk. Arūnas Poniškaitis ir vysk. Darius … Daugiau

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Bernelių šv. Mišiose

Jūsų Ekscelencija Apaštalini Nuncijau,
Broliai vyskupai, broliai kunigai, sesės vienuolės,
Broliai ir sesės Kristuje,

sveiki sulaukę šv. Kalėdų!

Šiandienos Evangelijoje matome Kalėdų vaizdą, prie kurio esame pripratę. Mes jį matome kalėdiniuose sveikinimuose, matome prakartėlėse miesto centre ir bažnyčiose. Bet šiandienos antrasis skaitinys iš apaštalo Pauliaus laiško Titui labai glaustai perduoda mums pačią Kalėdų esmę: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms.“ Tai yra Dievo malonė – Dievo veiksmo pirmumas mūsų atžvilgiu, jis suteikia mums, neužsitarnavusiems, Dievo gailestingumą, Jo išgelbėjimą, – ši malonė pasirodė visiems žmonėms. Kaip tik tai ir švenčiame šią naktį, kai Jėzus pasirodo įsikūnydamas.

Apaštalui Pauliui tai yra ne tik Kalėdų šventė – tai Dievo išganingas veikimas, kuris apima ir įsikūnijimą, ir kančią, ir mirtį, ir prisikėlimą, per kurį mes esame išgelbėti, – ir jis pasirodė visiems žmonėms. Nes Dievas nori visus išgelbėti. Jis atėjo pas kiekvieną iš mūsų, kad mes turėtume amžinąją laimę.

Bet mums reikia atpažinti Dievo veikimą, Jo atėjimą. Šios nakties Evangelijoje tai padaryti padeda piemenims angelai. Dievo apreiškimas Dievo žodyje yra tai, kas padeda mums suprasti, kas vyksta, kaip Dievas atėjo veikti mūsų gyvenimuose: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje.“

Dievas Kalėdų šventėje ateina išmokyti mūsų, kaip gyventi, kad atpažindami Dievo meilę išmoktume teisingai gyventi, kad pasiektume tą žadėtą amžinąją laimę. Ir tas mokymas – iš dviejų dalių: „atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų.

Bedievystę dažniausiai asocijuojame su komunistiniais laikais, su valdžios sistemomis, kurios uždraudžia garbinti Dievą, siekia užgniaužti tikėjimą ir, per dažnai tą darant, atsisakoma žmoniškumo – ką mes matėme savo istorijoje.

Bet yra ir kita bedievystė, kuri šiais laikais, deja, plinta mūsų pasaulyje ir, deja, dažnai tarp mūsų. Ta mintis skverbiasi į mūsų gyvenimus: kad mums nebereikia Dievo, mes galime gyventi be jo. Arba noras pašalinti Jį iš viešo gyvenimo. Tokius bandymus mes matome visuomenėje, Europos Sąjungoje. Deja, mes matome tokias apraiškas ir mūsų šalyje. Vis dažniau girdime, kai kažkas nenori minėti Kalėdų, kad kažko kito neužgautų. Nors nėra ko baimintis – mes galime su savo kaimynais žydais minėti Chanuką ir mes jų tikrai neužgaunam išpažindami savo tikėjimą viešai. Apmaudu, kai girdisi, kad kai kur valdžios įstaigose nusprendė nešvęsti, neminėti Kalėdų, kad neužgautų kitaip galvojančių.

Reikia ne tik bedievystės, bet ir pasaulio aistrų atsižadėti. Vis daugiau matome, kad yra noras įteisinti visas užgaidas, visas žmogiškas aistras ir tokiu būdu reliatyvizuoti gėrio ir blogio suvokimą, pašalinti nuodėmės sąvoką iš mūsų gyvenimo. Bet tik tam ir atėjo Viešpats mūsų  išgelbėti, tą ir švenčiame šią šventą naktį!

Šalia šių atsisakymų apaštalas Paulius ragina mus „santūriai, teisingai ir maldingai gyventi“ šiame pasaulyje. Tai yra trys keliai įgyvendinti Dievo gailestingumą pasaulyje: santūrumas – tai gailestingumas savo atžvilgiu – sukontroliuoti savo geismus; teisingumas yra gailestingumas kitų atžvilgiu – teisingas santykis su kitais; o maldingumas kaip tik yra teisingas santykis Dievo atžvilgiu – atiduoti jam, kas jam priklauso. Ir tas Pauliaus sakinys taip gražiai atspindi Viešpaties mums duotą Didįjį Įsakymą –  mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk savo artimą kaip save patį (plg. Mk 12, 30, 31). Tad laukiam „palaimintosios vilties“, Paulius rašo, „ir mūsų didžiojo Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apreiškimo“. Jis atėjo, bet mes dar visi laukiame, kada Jis vėl ateis.

Bažnyčia – tai mums duotas laivas pasiekti išganymo krantą. Ne žmonių išmislas, bet Dievo įkurtas ir mums duotas. Nedera bandyti sulyginti Bažnyčią su žmonių sukurta organizacija ar kokia nevyriausybine organizacija. Tai yra Šventosios Dvasios veikimas. Šventosios Dvasios veikimas perduodant Dievo malonę ir, nors Bažnyčia paveikta žmonių nuodėmingumo ir nuo to nuodėmingumo tikrai nukentėjusi, bet per amžius daugelį nuvedė į amžinybės džiaugsmą. Prisiminkime, kad ne mes ją sukuriam, bet ji mus sukuria krikščionimis, užgimusio Atpirkėjo išgelbėtais žmonėmis.

Toliau Paulius ragina atsisakyti visokių nedorybių. Mes dabar labai realiai išgyvename, ką reiškia karas. Apaštalas Jokūbas savo laiške labai gražiai apibūdina, iš kur atsiranda karai. Jis rašo: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti. […] Taigi būkite klusnūs Dievui, priešinkitės velniui ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo ir jis artinsis prie jūsų.“

Karai prasideda žmogaus širdyje. Karai yra, deja, mūsų nuodėmingumo pasekmė. Paulius užbaigia sakydamas, kad Jėzus atėjo suburti „sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams“.

Kalėdos kaip tik mums primena nuolatinio atsivertimo būtinumą. Reikia priimti Dievo atneštą taiką ir ramybę ir kurti tą taiką pasaulyje, savyje, savo širdyje, savo santykiuose su kitais (pradedant nuo savo šeimos narių), savo santykiuose pasaulyje.

Broliai ir seserys, mums reikia Išganytojo. Trokštame taikos ir ramybės. Jis atėjo išgelbėti mūsų iš nuodėmės vergijos ir moko, kaip gyventi, kad sugebėtume patirti ramybę savo širdyse ir taiką savo visuomenėje ir pasaulyje. Kalėdų stebuklas, kurį švenčiame šią naktį, prasideda mūsų širdyse. Išgirskime angelų apreiškimą ir skubėkime artintis prie užgimusio Išganytojo. Leiskime jam išmokyti mus, kaip gyventi, kad priimtume Jo teikiamą išganymą. Tegul šią naktį Jis naujai užgimsta mūsų širdyse ir mūsų gyvenimuose. Amen.

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Pamokslas, sakytas Bernelių šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2022 m. gruodžio 24 d.

Su Šventomis Kalėdomis sveikina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

 

Mielieji,

turbūt daugelis savęs klausiame, kaip švęsti Kalėdas, kaip džiaugtis, kai visai netoliese vyksta karas, niokojama Ukraina, žmonės neturi elektros ir šildymo, praranda artimuosius?

Ukrainiečiai pasitinka šv. Kalėdas tamsoje ir šaltyje. Ukrainos didysis arkivyskupas Ševčiukas sako: „Mes pasitinkame Kalėdas kaip Šventoji Šeima – tamsoje ir šaltyje.“

Vienintelė šviesa, kuri gali apšviesti ir sušildyti šiandienos kariaujantį pasaulį, – tai Dievo meilė. Esame pakviesti šią meilės šviesą priimti į savo širdis ir atspindėti ją savo gyvenimu kitiems.

Švenčiame Kalėdas – Dievo meilės įsikūnijimo šventę. Leiskime Dievui, Jo meilei naujai užgimti mumyse.

Mielieji, įsileiskit į širdį ir namus Gerąją Naujieną – Dievas, tikroji meilė atėjo į pasaulį. Jis atėjo išgelbėti kiekvieną iš nuodėmių ir jų pasekmių. Jis yra mūsų viltis šių dienų pasaulyje.

Jis vienas yra Taikos Kunigaikštis – tikrosios taikos teikėjas. Su šventom Kalėdom!

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-12-21

Mielieji, liko vos kelios dienos, kai džiaugsimės užgimusiu Kūdikėliu. Lietuvoje šv. Kalėdas pasitinkame prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo, dalijamės kalėdaičiu. Kūčių vakarienę kviečiame pradėti malda. Kalėdaičių Kūčių stalui įsigyti galima parapijose ir bažnyčiose. Kūčių vakarą, Kalėdų dienomis bei pasitinkant Naujuosius metus kviečiame dalyvauti šv. Mišiose. Kalėdų laiko šv. Mišios … Daugiau

Pas Viešpatį iškeliavo vysk. Jonas Boruta, SJ

Vyskupas Jonas Boruta
Vyskupas Jonas Boruta
Nuotrauka iš jezuitai.lt

Telšių vyskupas emeritas dr. Jonas Algimantas Boruta, SJ (1944–1982–1997–2022)

Gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune.

1962 m. baigė Kauno XIII vidurinę mokyklą.

Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą.

1970 m. baigęs studijas, Jonas Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute.

1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje.

1981 m. įstojo į pogrindyje veikusios Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną.

1982 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, kurią 1992 m. spalio 19 d. nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba, Jonui Borutai suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pogrindyje palaikė plačius ryšius su dvasininkais, ugdė seminaristus jėzuitus, vedė rekolekcijas įvairiose Lietuvos parapijose, taip pat – vienuolėms ir kunigams.

Suėmus pirmąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris.

1983–1989 m. kun. J. Boruta – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.

Nuo 1989 m. – Vilniaus arkivyskupijos katechetikos komisijos (vėliau – centro) narys, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytojas bei globėjas, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktorius.

1989 m. birželio 2 d. davė iškilminguosius (paskutiniuosius) įžadus Jėzaus Draugijoje ir jos generalinio vyresniojo Peterio Hanso Kolvenbacho paskirtas Lietuvos (vėliau – Lietuvos ir Latvijos) jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus provincijolo kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis patikėjo šias pareigas dar trejiems metams.

J. Borutai vadovaujant jėzuitų provincijai, atkurtos Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, atstatytos Šiaulių, Kauno, Vilniaus jėzuitų bažnyčios, čia vėl atkurta sielovada. Bendrabroliai vertino visapusišką jo išsilavinimą, istorinės atminties puoselėjimą, sielovadinį uolumą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu, draugišką bendravimą.

1991–2002 m. kun. J. Boruta dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas.

1992–2003 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, subūrė, įkvėpė ir globojo būrelį jaunų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų. Entuziastingai domėjosi Bažnyčios Lietuvoje istorija, skatino ir rėmė jos tyrinėjimus, pats paskelbė ne vieną straipsnį įvairiais istorijos klausimais.

Jonas Boruta buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorių ir organizatorių bei tikras šios akademijos „spiritus movens“ – Centro valdybos vicepirmininkas (1991–1997 m.), pirmininkas (1997–2006 m.), akademikas (nuo 1997).

1997 m. birželio 21 d. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 1997–2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) generalinis sekretorius.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Tų pačių metų sausio 20 d. įvyko vyskupo J. Borutos ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.

Vysk. J. Boruta 2006 metais įsteigė Žemaičių Kalvarijos bazilikos Koleginę kapitulą.

Jo rūpesčiu 2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o nuo 2008 metų liepos 2-oji visoje Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginė šventė.

Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 31 d. vysk. J. Borutai suteikė Telšių miesto garbės piliečio vardą.

Būdamas Telšių vyskupu, jis organizavo Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimus.

2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas. 2002–2014 m. pirmininkavo LVK Ekumeninių reikalų tarybai.

2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vysk. Joną Borutą pripažino Laisvės kovų dalyviu.

2017 m. vysk. J. Boruta popiežiui Pranciškui įteikė prašymą atsistatydinti iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. jis – Telšių vyskupas emeritas.

Apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, 2022 m. rudenį persikėlė į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus.

1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2021 m. tapo Laisvės premijos laureatu.

Parengė knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (su kitais, 2002; 2017)

Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Paskelbė straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos (apie 40) ir Bažnyčios istorijos.

Apie J. Borutą sukurtas dokumentinis filmas Širdis pelenuos (1993, režisierius E. Zubavičius).

Vyskupas J. Boruta, SJ, 2014 m. apie save rašė: „Duok, Viešpatie, man visu savo gyvenimu vienytis su Tavo Sūnaus kančia ir mirtimi, kad būčiau vertas prisikelti naujam gyvenimui.“


Informacija apie laidotuves

Antradienio, gruodžio 20 d. popietę velionis bus pašarvotas Telšių katedroje. 18 val. už jį bus aukojamos Šv. Mišios, po jų giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Trečiadienį, gruodžio 21 d., 18 val. Telšių katedroje taip pat bus aukojamos gedulinės Šv. Mišios ir giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Ketvirtadienio, gruodžio 22 d. popietę vyskupo palaikai bus pervežti į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kur 17 val. aukojamos Šv. Mišios, po jų – giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai.
Laidotuvių Šv. Mišios numatytos penktadienį, gruodžio 23 d., 12 val. Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Po to vyskupas Jonas Boruta SJ bus palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse esančioje vienuolių kapavietėje.

Informaciją parengė Telšių vyskupijos kurija ir Centrinės Europos jėzuitai

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-12-15

Mielieji,

Adventiniame laiške Lietuvos vyskupai linki, kad artėjanti Kalėdų šventė vėl primintų mums Dievo meilę pasauliui! O Jo meilės bendradarbis yra kiekvienas krikščionis, pašauktas būti ramybės nešėju savo aplinkoje. Kviečiame skaityti visą vyskupų laišką.

Skelbiame šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šv. Mišių tvarkaraštį Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose. Kalėdaičių Kūčių stalui įsigyti galima parapijose ir bažnyčiose.

Prieš 5 metus gruodžio 16 dieną vyskupas Darius Trijonis buvo konsekruotas vyskupu. Nuoširdžiai sveikiname ganytoją ir meldžiame Dievo palaimos ir Mergelės Marijos globos!

Mirė kunigas Petras Daunoras
Socialinis centras „Betanija“ švenčia 30 metų jubiliejų
Advento rekolekcijos ir sutaikinimo pamaldos Vilniaus arkivyskupijoje
Rarotų šv. Mišios Vilniaus arkivyskupijoje

Kalendorius:
Gruodžio 16–18 d. Advento rekolekcijos „Ne Betliejuje“ Pranciškonų vienuolyne Vilniuje
Gruodžio 17 d. 12.00 val. Katedros varpinėje atidarome Barboros Radvilaitės 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Barbora etc.“
Gruodžio 17 d. 12.00 val. Kalėdinės šeimų dirbtuvės „Prakartėlės džiaugsmas“ Bažnytinio paveldo muziejuje
Gruodžio 17 d. 12.00 val. Carito kalėdinė mugė Ramintojoje
Gruodžio 17 d. 17.00 val. Ateitininkai organizuoja kalėdinį šachmatų turnyrą
Gruodžio 18 d. 14.00 val. Betliejaus Taikos Ugnelės akcijos ekumeninės pamaldos Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Gruodžio 20 d. 19.00 val. Taizé pamaldos Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčioje
Gruodžio 22 ir 29 d. 12.00 val. Advento ir Kalėdų laiko vargonų muzikos koncertai Arkikatedroje VOX ORGANI CATHEDRALIS
Gruodžio 26 d. 12.00 val. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje – kvietimas kartu giedoti kalėdines giesmes
Gruodžio 27 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Gruodžio 31 d. 12.00 val. Ekskursija po parodą „Barbora etc“ Katedros varpinėje
Gruodžio 31 d. 15.30 val. Šventinė atradimų ekskursija „Apie tai, kas gera: išsaugotas bažnytinis paveldas“

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Kodėl yra adventas? kun. Valdemar Širvinski (vaizdo įrašas)
Bernardinų parapija ruošia kalėdinius pietus stokojantiems – laukia savanorių ir maisto
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje renkamas vaškas apkasų žvakėms Ukrainai
Gruodį „Katalikų pasaulio leidinių“ knygynuose Vilniuje – 20 proc. nuolaida leidyklos knygoms
„Bendrakeleiviai“ rengia meno terapijos užsiėmimus išsiskyrusių tėvų paaugliams (nuo gruodžio 19 d.)
Bažnytinio paveldo muziejuje vyko dr. Nazar Zatorskyy paskaita „Florencijos unijos recepcija Kyjivo metropolijoje 1439–1501 m.“ (vaizdo įrašas)
Vilniaus arkivyskupijos Carito naujienos:
Socialinis centras „Betanija“ kviečia prisidėti ruošiant Kalėdinius krepšelius vargstantiems
Kalėdinės dovanos – iš Žvakių dirbtuvių arba rankų darbo eglės žaisliukai iš centro „Vilties angelas“
Paremti Caritą ir įsigyti akcijos „Gerumas mus vienija“ žvakelę galima ir Maxima parduotuvėse: gruodžio 16–17 d. Varėnoje, o gruodžio 16–23 d. Vilniaus Akropolyje. Visada šių žvakelių rasti galima parapijose ir Carito centruose
Naujo Mediacijos centro „In pace“ atidarymo šventės diskusija (vaizdo įrašas)
Siūlo darbą koordinatoriui (-ei) Humanitarinės pagalbos ukrainiečiams teikimo centre
Motinos ir vaiko namuose lankėsi kardinolas A. J. Bačkis (nuotraukos)
Nuotraukos ir įspūdžiai:
Įvilktuvių šventė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje (nuotraukos)
Atsinaujinimo šeštadienis sutvirtinamiesiems Šalčininkuose (nuotraukos)
Jaunimo centro projektas „Parapijų misijos“ Švenčionyse (vaizdo įrašas)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Kalėdų laiko šv. Mišios Vilniaus arkivyskupijoje, 2022

Skelbiame 2022 m. šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šv. Mišių tvarkaraštį Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose (atnaujinta 2022 m. gruodžio 20 d.). Tvarkaraštis yra pildomas. Jei sąraše nerandate bažnyčios, kviečiame informacijos taip pat ieškoti parapijų internetiniuose puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose ir bažnyčių skelbimų lentose. Šventinės Kalėdų transliacijos per LRT:Gruodžio 24 d. 19.00 … Daugiau

Mirė kunigas Petras Daunoras

A. a. kunigas Petras Daunoras (1924–1951–2022)

2022 m. gruodžio 14 d. Panevėžio vyskupijos Šv. Juozapo globos namuose mirė Vilniaus arkivyskupijos kunigas Petras Daunoras, eidamas 99-uosius gyvenimo ir 72-uosius kunigystės metus.

Velionis gimė 1924 m. liepos 24 d. Panevėžio rajone, Nausodės kaime, priklaususiame Panevėžio Kristaus Karaliaus parapijai. Netrukus pakrikštytas Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje. Baigęs gimnaziją Panevėžyje, 1944 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1951 m. rugsėjo 23 d. Kauno šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vyskupas Kazimieras Paltarokas jam suteikė kunigo šventimus.

Kunigas Petras Daunoras tarnavo įvairiose Vilniaus arkivyskupijos parapijose: 1952 m. birželio 5 d. paskirtas Linkmenų Švč. Trejybės parapijos administratoriumi, 1954 m. gegužės 3 d. Rudnios Švč. M. Marijos Nuolatinės Globėjos parapijos administratoriumi, 1956 m. rugsėjo 16 d. Vidiškių Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos ir Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios administratoriumi, 1959 m. lapkričio 25 d. Ceikinių Švč. M. Marijos Vardo parapijos administratoriumi, 1963 m. vasario 19 d. Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaru, 1965 m. gegužės 8 d. Vilniaus Šv. Onos parapijos vikaru, 1967 m. sausio 25 d. Rykantų Švč. Trejybės parapijos klebonu, kur darbavosi net 36 metus, kol 2003 m. gegužės 20 d. buvo paskirtas emeritu Grigiškių Šventosios Dvasios parapijoje. Vėliau apsigyveno Mielagėnų Pal. Jurgio Matulaičio parapiniuose globos namuose ir, kiek jėgos leido, prisidėjo prie rūpinimosi šių namų bendruomenės dvasiniais reikalais, o 2009 metais sugrįžo į gimtąjį Panevėžio kraštą ir apsigyveno Panevėžio vyskupijos Šv. Juozapo globos namuose.

Kunigas Petras Daunoras dosniai, kiek leido sveikata, sėjo Dievo žodį kiekvienoje parapijoje, į kurią buvo siunčiamas, o nusilpus jėgoms, melsdamasis ir aukodamas gyvenimo sunkumus vienijosi su Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia.

Kunigo Petro Daunoro kūnas bus pašarvotas gruodžio 16 d., penktadienį, 9 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, kur 13 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios. Po jų bus palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse šalia tėvų.

Meldžiame Dievą, kad apdovanotų savo tarną kunigą Petrą amžinuoju džiaugsmu.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Advento rekolekcijos ir sutaikinimo pamaldos Vilniaus arkivyskupijoje, 2022 m.

Skelbiame Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose vyksiančių advento (2022 m.) rekolekcijų ir sutaikinimo pamaldų laiką. (sąrašas atnaujintas 2022–12-16) Sąrašas yra pildomas, tačiau, jei nerasite savo bažnyčios, kviečiame informacijos ieškoti parapijos puslapyje, socialinių tinklų paskyrose ar skelbimų lentoje. VILNIAUS MIESTE: Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje gruodžio 17 d. nuo 15.30 vyks … Daugiau

Socialinis centras „Betanija“ švenčia 30 metų jubiliejų

„Betanija“ – gerai žinoma tiek vargstantiems, tiek pasiturintiems vilniečiams. Jau 30 metų čia pavalgyti ir nusiprausti susirenka tie, kurie neturi kur daugiau ateiti. Vien praėjusiais metais čia pagalbos sulaukė per 1 000 žmonių, jiems padėjo daugiau nei 150 savanorių. Vis aktyviau prie tarnystės „Betanijoje“ prisideda įvairių įmonių komandos ir kiti … Daugiau

Lietuvos vyskupų Adventinis laiškas

Jo vardas – Ramybės Kunigaikštis (plg. Iz 9, 5) Brangūs broliai ir seserys, Šie jau besibaigiantys metai tapo didelio išbandymo Europai ir visam pasauliui laiku. Įsiplieskęs karas Ukrainoje mums vėl priminė žmonijos dramą, kuri tūno žmogaus širdyje. Tai vidinis prieštaravimas – nors trokštame taikos ir ramybės, tačiau to siekiame leisdamiesi … Daugiau