2025 m. vasario 16 d., pirmą kartą Lietuvos istorijoje, Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo katedroje vyks šv. Mišios, kuriose dalyvaus visi trys lietuviai kardinolai: J. Em. kardinolas Rolandas Makrickas, J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius.
2024 m. gruodžio 8 d. Rolandas Makrickas buvo įvesdintas į kardinolų kolegiją. Šis įvykis sukūrė precendento neturintį atvejį, kai Lietuvos istorijoje pirmą kartą galime džiaugtis net trimis kardinolais iš Lietuvos.
„Džiaugiuosi, kad tokią ypatingą dieną, kaip Vasario 16-oji, kuri labai svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvai, galėsime išvysti visus tris Lietuvos kardinolus aukojant šv. Mišias už Lietuvą ir jos žmones“, – sako Vilniaus arkivyskupas, metropolitas Gintaras Grušas.
Kardinolą A. J. Bačkį į kardinolus 2001 m. paskyrė šv. Popiežius Jonas Paulius II. Jėzuitas, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius kardinolu tapo 2019 m. Popiežiaus Pranciškaus dėka. Šis titulas jam buvo suteiktas už nuopelnus Bažnyčiai.
Iš Biržų, Panevėžio vyskupijos, kilęs R. Makrickas yra jau antrasis popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolas lietuvis. 2004 m. Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete R. Makrickas įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. Po poros metų jis buvo priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje. R. Makrickas 2024 m. kovą buvo paskirtas Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos arkikunigu koadjutoriumi.
Iki XXI a. – vos 2 kardinolai
Iki šių laikų buvo vos du kardinolai, kilę iš Lietuvos. Tai iš kilmingos Radvilų giminės kilęs, Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Jurgis Radvila. Tiesa, iš pradžių Jurgis Radvila buvo protestantas, tačiau vėliau pradėjo mokytis pas jėzuitus ir, sulaukęs 18 m., tapo katalikas. Būdamas vos 23-jų metų, pradėjo eiti Vilniaus vyskupo pareigas. 1583 m. Jurgis Radvila sulaukė popiežiaus Grigaliaus XIII rašto, kuris skelbė jį tampant Šv. Romos Bažnyčios kardinolu. Juo Jurgis Radvila tapo 1586 m.
Vincentas Sladkevičius 1957 m. popiežiaus Pijaus XII slapta buvo nominuotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo, dabar jau palaimintojo, Teofiliaus Matulionio augziliaru. Vis dėlto, SSRS valdžia jam neleido eit pareigų, jis buvo atliestas iš kunigų seminarijos, sovietinio saugumo sekamas ir tardomas, galiausiai ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, vėliau – į Pabiržę. Tačiau 1988 m. V. Sladkevičiui popiežius Jonas Paulius II suteikė kardinolo titulą. V.Sladkevičius buvo aktyvus Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo rėmėjas. Būtent jo namuose 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo paslėptas Nepriklausomybės atkūrimo aktas.
Vasario 16 d. 12:30 val. Vilniaus Arkikatedroje Šv. Mišioms vadovaus J. Em. kardinolas R. Makrickas. Transliaciją bus galima stebėti per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.