Sausio 26-ąją šventėme Dievo Žodžio sekmadienį. Kartais Dievo Žodis būna sunkiai įkandamas riešutėlis, kurio skanauti nesinori. Tad šio sekmadienio vaisius raškyti padės kun. Mozė Mitkevičius.
Kokia Dievo Žodžio sekmadienio reikšmė?
Popiežius Pranciškus 2019 metų rugsėjo 30 dieną įsteigė Dievo Žodžio šventę, nurodydamas ją minėti visuotinėje Bažnyčioje kiekvienų metų III eilinį sekmadienį. Šios šventės esmė – priminti Dievo Žodžio, Biblijos, svarbą krikščionio gyvenime. Kiekvienas, trokštantis dvasiškai bręsti ir vis labiau pažinti Dievą ir save yra kviečiamas į dialogą su Dievu, kuriamą per maldą su Šventuoju Raštu.
Dievo Žodžio sekmadieniui minėti popiežius Pranciškus kasmet parenka trumpą Šventojo Rašto citatą, kviesdamas ją apmąstyti ir skatindamas atnaujinti ryšį su Dievo Žodžiu.
Šių 2025-jų jubiliejinių, vilties piligrimų metų Dievo Žodžio sekmadienio šūkis – „Sudėjau viltį į tavo žodį“ (Ps 119, 74). Skirtingai nuo stabų, kurie tyli, kurie nieko negali pasakyti, Dievas kalba. Ir kalbasi Jis ne su savimi, bet su žmogumi. Per Šventąjį Raštą Jis trokšta ištarti žmogui viltį dovanojančius žodžius. Per įsikūnijusį Žodį, Jėzų Kristų, Dievas ištarė besąlyginės meilės žodžius pasauliui. Ir šis Jo Žodis, Meilės Žodis, tiesiog negali nuvilti, į Jį ir sudėtos visos žmonijos viltys.
Galime prisiminti ir ankstesnių metų Dievo Žodžio sekmadienių šūkius:
2024: „Pasilikite mano žodyje“ (Jn 8, 31);
2023: „Ką matėme, skelbiame jums“ (1 Jn 1, 3);
2022: „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio“ (Lk 11, 28);
2021: „Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio“ (Fil 2, 16);
2020: „Jėzus ėmė skelbti“ (Mt 4, 17).
Kodėl svarbu skaityti Bibliją?
Biblija maitina žmogų. Skaitydami Šventąjį Raštą mes pažįstame save, savo nuodėmingumą pirmiausiai, bet ir savo pašaukimą šventumui. Skaitydami Šventąjį Raštą mes taip pat pažįstame Dievą, tokį, koks Jis iš tiesų yra. Tokį, kokį Jis pats save apreiškė. Skaitydami Šventąjį Raštą mes kalbamės su Dievu, kuriame dialogą su Asmeniu, pamilusiu kiekvieną iš mūsų ir trokštančiu, kad mes būtume laisvi. Biblijos skaitymas pašventina mūsų laiką, mūsų kasdienybę. Galiausiai, Biblija mus moko, ką reiškia būti iš tiesų žmogumi. Persiimant Dieviškąja logika, Šventasis Raštas nuolat skatina būti vis labiau žmogumi, panašiu į Dievą, tampant Dievo vaiku.
Kaip skaityti Bibliją (kiek daug, kaip dažnai)?
Bibliją reiktų skaityti pirmiausia toje pačioje Dvasioje, kurioje ji ir buvo užrašyta – Šventojoje Dvasioje. Tikrasis Šventojo Rašto skaitymas prasideda nuo prašymo, kad nužengtų Šventoji Dvasia, kuri pašventintų skaitymui skirtą laiką ir atvertų žmogaus protą ir širdį. Kaip ir kiekvienas pokalbis su mums brangiais žmonėmis negali būti iš anksto nuspėjamas žodžių kiekiu, laiko trukme ir dažnumu, taip ir dialogas su Dievu neturėtų būti kažkaip prognozuojamas. Bažnyčia kviečia kasdien gyventi su Dievo Žodžiu, kuris, kaip ir kasdienis maistas, nuolat dvasiškai maitina gyvenimo prasmės ieškantį žmogų.
Ką daryti, jeigu Biblija nesuprantama? Kur rasti kokių nors komentarų ar kitų pagalbos priemonių, kurios padėtų suprasti Dievo Žodį?
Biblija yra klausimų, ne atsakymų knyga. Todėl ją skaitantys turi mokytis kelti prasmingus klausimus, į kuriuos ne visada bus lengva atsakyti, o kartais net ir neįmanoma atsakyti. Bibliją galima skaityti ir savarankiškai, medituojant ją patogiu metu ir sau brangioje aplinkoje. Tačiau Dievo Žodį tinkama skaityti ir bendruomenėje, Šventojo Rašto grupelėse, kuriose ruošiamasi susitikimui su Dievo Žodžiu pasiskaitant Bibliją studijavusių autorių komentarus. Lietuvių kalba tokių komentarų beveik nėra, tačiau įvairiomis užsienio kalbomis jų nestinga. Didelė pagalba skaitantiesiems Šventąjį Raštą yra ir paskaitos viena ar kita bibline tema internetinėje erdvėje. Taip pat pagelbėti gali ir įvairūs leidiniai, skirti kasdienio Dievo Žodžio apmąstymui. Tiems, kam sunku ar painu pradėti skaityti Bibliją, siūlau jungtis į Šventojo Rašto grupeles, o jų nesant, imtis jas kurti ir palaipsniui, mokantis iš didesnę patirtį turinčiųjų, augti Dievo Žodžio pažinimu.
Ką daryti žmogui, kuris skaito Šventąjį Raštą, bet jis jam „neprakalba“?
Nenusiminti. Pasimelsti, prašant Dievo Dvasios. Suprasti, jog Šventasis Raštas yra knyga, kuri pareikalaus pastangų. Galbūt galėtų pasitarnauti ir tokie paprasti žingsniai: pirmiausia svarbu klausti savęs, kodėl tai skaitau? Ko siekiu skaitydamas: pažinti kažkieno istoriją ar savo paties? Atpažinti, jog mane su Biblijos žmonėmis sieja ta pati prigimtis, tas pats nuodėmingumas, iš kurio Dievas vaduoja ne tik Biblijos veikėjus, bet ir mane. Analizuoti savo vertinimus: kodėl pritariu arba nepritariu kai kuriems Biblijoje aprašytų žmonių, tautų ir Dievo veiksmams, jų mintims. Visa tai ir įveda į dialogą su Dievu – jis prasideda skaitymu, bet tęsiasi kilusių minčių apmąstymu ir malda.
Na, o kaip susidomėti arba sudominti kitą, jeigu skaityti ar klausytis Šventojo Rašto nuobodu, neįdomu?
Biblijai reikia gerų „dantų“ ir stiprių „skrandžių“. Ne kiekvienas, mėgstantis greitą maistą, ją įveiks. Jos ilgisi tik iš tiesų išalkę žmonės, ieškantys tikro gyvenimo prasmę suteikiančio maisto, be jokių priedų ir saldiklių. Neturiu jokių receptų, tegaliu viltis, kad vieną dieną toks alkis ištiks…
Kalbino Donata Špokaitė / Vilniaus arkivyskupija