Lapkričio 11 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas.
Po bendros Dieninės liturginės maldos Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasidalijo įspūdžiais iš Romoje vykusio vyskupų sinodo, skirto šeimos klausimams aptarti. Kardinolas, atstovavęs Lietuvos vyskupams, sakė, kad sinodas – tai ėjimas kartu, patariamojo pobūdžio susirinkimas, įsteigtas popiežiaus Pauliaus VI pontifikato laikotarpiu, skirtas vyskupų požiūriams surinkti, apibendrinti ir pateikti įžvalgas popiežiui. Šio sinodo darbas buvo labai intensyvus, truko apie tris savaites, dalyvavo 270 dalyvių iš įvairių kraštų ir visų Vatikano kongregacijų prefektai, bendrų kalbų klausydavo ir popiežius Pranciškus, kasdien iki pietų sinodo tėvams tekdavo išklausyti apie 60 pranešimų skirtingomis kalbomis iš įvairių kraštų, o po pietų vykdavo diskusijos mažesnėse grupelėse (jų buvo trylika po 20 vyskupų, pagal pasirinktą kalbą), tuomet parengiamos išvados ir pateikiamos sinodo sekretoriatui.
Vyskupams buvo svarbiausia išsakyti įžvalgas: kaip Bažnyčia gyvena skirtinguose kraštuose, koks požiūris į šeimą, kokia tikėjimo patirtis, sensus fidei įvairiose bendruomenėse. Sinode aiškiai pabrėžta, kad niekas Bažnyčios mokymo šeimos klausimais nekeis, doktrina apie santuoką nekinta, toliau ištikimai remiamasi popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkąja adhortacija Familiaris consortio apie krikščioniškos šeimos uždavinius šiuolaikiniame pasaulyje. Sinodui buvo ruošiamasi iš anksto, šeimos klausimai svarstyti kardinolų konsistorijoje, Vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimuose, atsiklausta įvairių šeimoms patarnaujančių bendruomenių ir judėjimų įžvalgų. Svarbiausias uždavinys – kaip pagerinti šeimų sielovadą, kaip ją pritaikyti pagal iškylančius poreikius, kad žmonės Bažnyčioje sulauktų deramos pagalbos.
Išryškėjo skirtinga padėtis įvairiuose kraštuose. Ten, kur krikščionys patiria persekiojimus, Bažnyčiai svarbu išlaikyti tradicijas, tai palaiko jų tikėjimą. Afrikoje daug poligamijos atvejų, kurie tampa problemiški, kai žmogus atsiverčia į krikščionybę. Indijoje tebegalioja kastų problema, šeimos iš anksto sutaria, su kuo tuoksis jų vaikai. Europos problema – antrąkart sudarytos santuokos. Sunku pateikti visiems vienodas sielovados nuostatas, galima tik siūlyti bendras gaires, kurias vietinės Bažnyčios taikys savo bendruomenėse.
Sinodas parodė, kad Bažnyčia gyvybinga, žadina visų žmonių jautrumą šeimai, nebijo aštrių diskusijų, žvelgia net ir į pačias sunkiausias situacijas ir ieško sprendimų. Popiežius visiems priminė, kad Bažnyčios pareiga skelbti gailestingumą, ginti žmogų, skleisti gerumą, ginti nuo reliatyvizmo pavojaus, o ne svaidytis pasmerkimais. Dokumente, kurį patvirtino dauguma Sinodo tėvų, rašoma, kad Bažnyčia atsižvelgia į šeimos padėtį kultūriniame, ekonominiame kontekste. Šeima – Dievo norėta bendruomenė, jo sukuriama. Teisėta santuoka – tarp dviejų katalikų, vyro ir moters. Pasirengimas šeimai prasideda matant tėvų pavyzdį, klausant mokytojų požiūrio. Tikėjimas padeda kurti tvirtesnes šeimas ir išsaugoti ištikimybę. Iškylantis kultūrinis iššūkis – žmonės nesupranta, ką reiškia visam gyvenimui įsipareigoti išlaikyti ištikimybę ir saugoti vienas kitą. Iškyla didelis poreikis lydėti šeimas po santuokos, ugdyti tikėjimą ir atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus, kunigams, seminaristams dažniau susitikti su šeimomis, kad būtų galimybė dvasiniams pokalbiams, problemų įvardijimui ir sprendimui. Kunigai turėtų nebijoti ir labiau ryžtis telkti šeimas, tapti šeimų judėjimų kapelionais. Šeimų bendruomenės, kurios yra reali pagalba šeimoms, turėtų daugiau sulaukti Bažnyčios palaikymo. Gyvenantys tik civiliniame ryšyje arba be jokių įsipareigojimų, susidėję, turėtų patirti supratimą, kartu raginami ieškoti išeities iš netvarkingos padėties, rinktis atsivertimo kelią, kad duotų gerą pavyzdį vaikams ir kitoms šeimoms. Dievas tave myli koks esi, bet Jis nenori, kad pasiliktum ten, kur esi. Pastoracijoje su šeimomis, kurios turi daug skaudžių problemų, reikia laipsniškumo, pamažu eiti į tiesą, ugdyti sąžinę tiek, kiek ji gali priimti. Svarbu atsižvelgti į tai, kokia iš tiesų konkrečios šeimos padėtis, ir tai šeimai padėti.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas priminė apie šių metų gruodžio 8 d. prasidėsiančius Gailestingumo metus. Pirmąjį advento sekmadienį visose Lietuvos bažnyčiose bus skaitomas Lietuvos vyskupų laiškas artėjančių Gailestingumo metų proga. Š. m. gruodžio 13 d. Jubiliejinės Gailestingumo metų durys bus atidarytos Vilniaus arkikatedroje, Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje ir Gailestingumo šventovėje. Nacionalinis Gailestingumo kongresas numatomas Vilniuje, gegužės 6-8 d. Kunigai iš visos vyskupijos kviečiami budėti ir klausyti išpažinčių per visus Gailestingumo metus trijose Jubiliejui skirtose bažnyčiose: Vilniaus arkikatedroje, Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje ir Gailestingumo šventovėje. Dekanai pateiks konkrečias gaires ir datas. Kunigai kviečiami padėti visiems pasauliečiams suprasti Jubiliejaus prasmę ir pasinaudoti galimybe pelnyti atlaidus sau ir savo mirusiems artimiesiems, taip pat atlikti gailestingumo darbus, rengtis piligrimystei į šventoves ir melstis prašant gailestingumo sau ir visiems žmonėms. Mokyklų mokytojai raginami atvesti mokinius į Jubiliejaus šventimui Vilniuje skirtas šventoves, supažindinti su gailestingumo kulto tradicijomis ir Dievo malonėmis per šį pamaldumą.
Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro direktorius Algirdas Petronis siūlo pasinaudoti jau parengtomis įvairiomis programomis, kurios skirtos šeimoms. Prasideda nauja evangelizacinė programa, skirta mamoms su vaikais ugdyti tikėjimą. Nuolat renkamos porų grupelės, kuriuos ruoštų sužadėtinius. Įvairūs šeimų judėjimai pasirengę patys atvykti net ir į atokiausias parapijas, kad supažindintų žmones su jų vykdomomis programomis. Parapijų klebonams ir administratoriams tereikia kreiptis į Šeimos centrą. Skyrybas patyrusiems žmonėms pagalbą teikiantis centras „Bendrakeleiviai“ jau parengė programą ir ruošia atsakingus žmones, kurie kai kuriose parapijose padėtų telkti savipagalbos grupeles žmonėms, kurie patyrė skyrybas.
Vilniaus arkivyskupas priminė, kad nuo Advento prasideda akcija „Gerumas mus vienija“ – žmonės Kūčių stalui kviečiami įsigyti Carito rūpesčiu išlietą žvakutę ir taip paremti vargstančius. Trečiojo Advento sekmadienio rinkliava skiriama Carito reikalams. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 29 d. rengiamas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos bus skiriamos Caritas Motinos ir Vaiko globos namams.
Susirinkimo pabaigoje Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas keliems kunigams įteikė naujus paskyrimus.
Kitas Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas įvyks gruodžio mėn. 2 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
-ksb-