Mažoji akademija kviečia į krikščionybės studijas (2020 m. pavasaris)

Mažoji akademija artėjančiame 2020 m. pavasario semestre kviečia studijuoti visus, norinčius įgyti ir tobulinti žinias apie krikščionybę ir krikščionio gyvenimą, trokštančius susiformuoti savarankišką, argumentuotą požiūrį į Dievą ir tikėjimą. Paskaitos vyksta Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, Pilies g. 8, Vilnius. Paskaitos nemokamos, tačiau dalyviai prašomi pagal savo galimybes palikti auką. Registravimosi anketos ir platesni kursų aprašymai www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje.

Įvadinio kurso „Krikščionybės pagrindai“ paskaitose laukiami ieškantys atsakymų į kasdienybėje kylančius klausimus apie religiją, krikščionio tikėjimą ir krikščionišką gyvenimą. Koks yra krikščioniškojo tikėjimo turinys, kodėl tikintiesiems reikalinga religinė bendruomenė, dėl ko egzistuoja kančia, ką teigia šiuolaikinis ateizmas, ką apie tikėjimo laisvę sako mūsų Konstitucija, koks Bažnyčios ir valstybės santykis (ar jos tikrai „atskirtos“?), kas slypi po New Age pavadinimu?  Kiekvienai paskaitai kviečiami skirtingi dėstytojai – pasauliečiai ir dvasininkai, konkrečios temos žinovai iš visos Lietuvos.

Trečią mėnesio antradienį Mažosios akademijos Knygų klube susitinka mėgėjai skaityti geras knygas. Šį kartą skaitome Nobelio premijos laureatų kūrinius. Prestižiškiausias apdovanojimas, užtikrinantis vietą pasaulio literatūros panteone, pagal Alfredo Nobelio testamentą teikiamas „išskirtinių idealistinės krypties kūrinių“ autoriams. Švediškas žodis „idealisk“ dviprasmis, todėl formuluotė gali reikšti ir „idealumo siekiančius“, ir „idealistinius“ kūrinius – kitaip sakant, ir gryną literatūrinę vertę, ir tam tikrą pasaulėžiūrą. Švedijos akademijos nariai dėl to laužo galvas jau daugiau kaip šimtą metų, skirtingu metu įsivyrauja tai viena, tai kita interpretacija. Įdomu patyrinėti, kokią vietą pasaulio literatūroje jie užima, praėjus dešimtmečiams nuo premijos įteikimo. Šį sezoną Knygų klube – neabejotinai svarūs ir pažįstami vardai, kurių kūriniuose ir mėginame ieškoti gal idealų, gal idealumo. Dėstyt. dr. G. Gailiūtė-Bernotienė.

Kas yra Liturgija, kur krikščioniškos liturgijos šaknys? Į šiuos ir panašius klausimus ieškosime atsakymo Liturgikos kurso metu. Kaip liturgiją apibrėžia Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Sacrosanctum Concilium“, kokie jos teologiniai pagrindai? Kokia liturginių veiksmų, simbolių bei atributų prasmė ir vieta, kas sudaro liturginius metus bei kuo ypatinga Mišių liturgija? Paskaitos vyks trečiadieniais, nuo sausio 22 d. iki balandžio 1 d., 18.00. Dėstytojas kun. E. Merkys.

Ketvirtadieniais, sausio 23 d. – kovo 26 d., 18 val.,  kviečiame kartu skaityti Evangeliją pagal Matą. Atidžiai skaitydami „Evangelijos pagal Matą“ tekstus bandysime perprasti ne tik konkrečių tekstų prasmę, bet ir užčiuopti visos evangelijos užmanymą. Susipažinsime su Bažnyčioje praktikuotais evangelinių tekstų skaitymo būdais. Dėstyt. ses. R. Malickaitė CC.

Kodėl Katalikų Bažnyčia mano, kad popiežius turi pirmenybę tarp kitų Bažnyčių patriarchų? Kuo ypatinga katalikų kunigystės samprata? Kodėl katalikai tiki, kad be tarnaujančiosios kunigystės negalėtume švęsti Eucharistijos? Kodėl katalikai išpažįsta savo nuodėmes kunigams? Šios ir panašios praktikos dažnai sulaukia skepsio ir kelia daug klausimų kitų konfesijų atstovams ir net patiems katalikams. Ar šias praktikas randame Šventajame Rašte? Kaip jas vertinti? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų kartu su dr. B. Ulevičiuimi kurso apie Katalikiškąją apologetiką metu, šeštadienį, sausio 25 d., 13.00–19.00.

Šeštadienis, kovo 7 d., dėstyt. prof. D. Serapinas kalbės apie Sveikatos apsaugą ir streso prevenciją nuo žmogaus prasidėjimo. Šiuolaikinė psichologija bei medicina daug kalba apie minčių svarbą, streso profilaktiką ir pozityvaus mąstymo įtaką ligų profilaktikai. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad žmogaus sveikata priklauso nuo to, kaip žmogus mąsto ir gyvena. Paskaitų metu bus aptariami genetiniai, psichologiniai bei dvasiniai veiksniai, lemiantys žmogaus sveikatą.

Šeštadienį, kovo 21 d., drauge su dėstyt. ses. Benedikta Rollin RA kurso Bažnyčia šv. Pauliaus laiškuose metu nagrinėsime tekstus, kur Paulius kaip teologas atskleidžia Bažnyčios kaip Kristaus kūno, Dievo šventovės ir Kristaus nuotakos slėpinį, ir kur kaip ganytojas jis kalba apie Bažnyčios bendruomenių sunkumus.

Šeštadienį, balandžio 18 d., dėstyt. dr. Ingrida Gudauskienė pristatys kursą Dekalogas: ribos ir / ar asmens laisvė? Dekalogas – biblinio Įstatymo šerdis. Aptariant jo sampratą įprasta girdėti figūruojančią ribų sąvoką: Dekalogo žodžiai išties yra žmogaus būvį ribojantys žodžiai. Vis dėlto savo esme Dekalogas, kaip ir visas biblinis Įstatymas, yra ne ribų, o kito asmens atradimo „vieta“. Todėl į jo aptartį pirmiausia ir besąlygiškai susibėga tokios pamatinės kategorijos kaip asmuo, santykis, savęs transcendavimas, tarpsubjektyvumas. Ką jos reiškia Dekalogo sampratos ir jo turinio šifruotėje? Kaip jos gali paaiškinti, regis, banalią ir šiandienos žmogui sunkiai priimtiną ribų tikrovę? Kurso metu sieksime tai suprasti skaitydami ne tik Dekalogo tekstą, bet remsimės ir kitais keliamų klausimų traktuotei reikšmingais plačios biblinės tradicijos – abiejų testamentų – tekstais.

Užsiėmimų 2020 m. pavasario semestre tvarkaraštis trumpai:

Turite klausimų? Rašykite el. paštu akademija@lkma.lt