Birželio 24 d., per Šv. Jono Krikštytojo iškilmę, Vilniaus arkikatedroje bus atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios. Šv. Mišias 12.30 val. aukos apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petar Antun Rajič, koncelebruos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių katalikų šventovių Lietuvoje. Tai istorinis įvykis, kad po bemaž 70 metų Katedroje atveriamos naujai įrengtos Turino drobulės, Dievo Gailestingumo ir Šv. Stanislovo koplyčios.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kviečia: „Kviečiu visus birželio 24 d. švęsti Šv. Jono Krikštytojo iškilmę ir kartu – naujai įrengtų Katedros koplyčių atidarymą. Tai nuostabi diena, kai atveriame dar daugiau Katedros lobių. Trys koplyčios, kurios buvo nuo Katedros sugrąžinimo uždarytos, dabar pradeda naują gyvenimą. Tikimės, kad šios naujos maldos vietos skatins tikinčiųjų pamaldumą.“
Į Vilniaus katedrą sugrįžta ir nusavintos meno vertybės iš muziejų fondų. Bažnytinių vertybių grąžinimo procese dalyvaujantis Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas prisimena kardinolo Vincento Sladkevičiaus mintį, išsakytą Katedros atidavimo tikintiesiems dieną: „Turime kaip tauta, kaip valstybė augti lyg grūdas, – o grūdas auga lėtai. Mūsų valstybė, jos muziejinė sistema ir kitos institucijos negalėjo užaugti akimirksniu. Jos turėjo nueiti įvairius kelius, kad pasiektų tą būvį, kurį turime šiandien. Panašiai ir su muziejaus rinkiniais: matome labai daug eksponatų, kurie pasiekė muziejų dramatiškomis aplinkybėmis, kurie buvo NKVD išgrobstyti iš išplėštų, uždaromų bažnyčių, virtusių sandėliais, ateizmo muziejais. Neatiduoti Bažnyčiai turto, kuris jai tikrai priklauso, – o šiandien kalbame apie labai įspūdingą XVIII a. zakristijos spintą – negalima. Ta spinta nėra vienintelis objektas. Šį muziejinių vertybių grąžinimą laikau, kaip sakė kard. V. Sladkevičius, mūsų didėjimo požymiu.“
Katedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius sako, kad šis įvykis byloja apie tris dalykus: dėkingumą, gyvybę ir šventumą: „Esu dėkingas Vilniaus arkivyskupijai, Bažnytinio paveldo muziejui, bendruomenei, – daugybei žmonių, kurie įvairiais būdais prisidėjo, kūrė, atnaujino. Prisiliečiame prie gyvos istorijos, atsiveria Katedra su visomis koplyčiomis. Gal tai galėtų būti žvilgsnis ir į žmogaus gyvenimą, kad mumyse neliktų jokių kerčių, kurios yra uždarytos ir tamsios. Trečias žodis yra šventumas – turime Šventąjį Kazimierą. Bet ateidami į Katedrą, į šias koplyčias, mes prisiliečiame prie daugybės žmonių, kurie gyveno skirtingais laikmečiais, ir sugebėjo išlikti vienybėje su Dievu, gyventi tiesoje ir tikėjimu. Argi nėra mūsų pašaukimas kaip tikinčiųjų, kaip pakrikštytųjų – būti šventais? Kviečiu ne tik žiūrėti, pamatyti meniškus dalykus, bet pamatyti daugiau. Kviečiu bendruomenes – keliauti, melstis ir tuo pačiu šventėti.“
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, dėkodama prisidėjusiems prie koplyčių atnaujinimo, kviečia aplankyti Katedrą ir apžiūrėti naujai įrengtas koplyčias bei sugrįžusias meno vertybes. Norintys aplankyti koplyčias su gidu, kviečiami iš anksto registruotis į Bažnytinio paveldo muziejaus rengiamas ekskursijas birželio 22, 23, 24 d. ir liepos 3, 10, 17, 24, 31 d. 15.30 val. Registracija – bpmuziejus.lt .
Šv. Stanislovo koplyčia – viena naujausių bei „slapčiausių“ koplyčių Katedroje – atsirado tik po Lauryno Gucevičiaus Katedros rekonstrukcijos. Nuo dabar į titulinio Katedros šventojo koplyčią perkeliama vertingiausia Vilniaus katedros brangenybė, seniausias relikvijorius Lietuvoje – „Šv. Stanislovo ranka“. Apie 1500–1503 m. Vilniaus auksakalių sukurtas sidabrinis paauksuotas rankos pavidalo relikvijorius talpina kankinio vyskupo relikviją. Legenda byloja, kad 1388 m., Lietuvos krikšto proga, šventojo palaikų dalelę Vilniaus katedrai dovanojo Krokuvos katedros kapitula. Manoma, kad ant relikvijoriaus piršto užmautas žiedas su safyru kadaise priklausė kuriam nors vyskupui ir buvo paaukotas šv. Stanislovui kaip votas.
Dievo Gailestingumo koplyčioje (buv. Kęsgailų koplyčia) gerbiamos trijų Gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos relikvijos.
Turino drobulės koplyčia, anksčiau vadinta Manvydų koplyčia, kvies melstis prie jubiliejiniais 2000-aisiais metais Vilniaus katedrai padovanotos Turino drobulės reprodukcijos. Koplyčioje taip pat pakabinta Meksikos Gvadalupės Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija.
Katedroje bus galima apžiūrėti ir sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje (darbartiniame Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje). Šio istorinio baldo sugrąžinimas – tai 2005 m. prasidėjusio meno vertybių ir liturginių reikmenų grąžinimo Katedrai proceso reikšmingas įvykis. Nuo XIX a. vidurio Vilniaus katedros zakristijoje stovėjusi spinta – svarbi Vilniaus (arki)vyskupijos katedros istorijos dalis: ji mena Vilniaus katedroje Mišias aukojusius Vilniaus vyskupą pal. Jurgį Matulaitį (1918–1925) ir kankinį arkivyskupą Mečislovą Reinį (1940–1947), būsimąjį popiežių Pijų XI, kuris Katedroje lankėsi 1920 m., kitus svarbius įvykius.
Po metus trukusių kupolo restauravimo darbų atveriama Šv. Vladislovo koplyčia. Lankytojai išvys atidengtą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje sukurtą, XX a. uždažytą kupolo dekorą. Atsivėrė iliuzinė tapyba: kasetonai su lipdinių imitacijomis, gėlių girliandos, iliuzinę architektūrą užbaigiančios kupolo žibinto kaneliūros. Šv. Vladislovo koplyčios kupolo restauravimo darbus finansavo Vengrijos Vyskupų Konferencija su Vengrijos Respublika.