Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Ką tik Evangelijoje girdėjome, kaip Viešpats suteikia galios dvylikai apaštalų ir išsiunčia juos skelbti Gerąją Naujieną. Viešpats taip elgiasi su kiekvienu iš mūsų per Krikšto sakramentą, o per Sutvirtinimą dar kartą pripildo mus savo Šventosios Dvasios, kad turėtume visa, ko mums reikia eiti ir vykdyti mums patikėtą misiją. Jis suteikia mums galios ir siunčia į pasaulį skelbti Gerąją Naujieną. Bet mes turime į tai atsiliepti. Turime patys imtis veiksmų, veikti, priimti Dievo malonę.
Suteikęs savo mokiniams galios, Viešpats ima mokyti nieko neimti su savimi. Jis duoda misiją, suteikia galios dvasinėje srityje, o tada moko gyventi neturtu. Bet čia gal ir ne neturto klausimas. Tą patį girdėjome pirmajame skaitinyje, kai Viešpats išveda savo tautą iš nelaisvės ir vesdamas moko ją pasitikėti tik Juo. Pasitikėti Dievo galia, Jo išmintimi, Jo gailestingumu. Taip pat keletą kartų tiek psalmėje, tiek pirmajame skaitinyje girdime apie Dievo gailestingumą. O kas jis yra? Žmogui labai dažnai Dievo gailestingumo prireikia tada, kai jis supranta, kad pats reikalų pataisyti negali, kad savo jėgomis nieko nepadarys. Pagal šį Dievo gailestingumo pamaldumą, kurį atskleidė šventoji seselė Faustina ir kuris šioje koplyčioje tapo viešas, mes meldžiamės: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Esmė turbūt yra ta, kad Viešpats išsiunčia savo apaštalus suteikęs jiems dvasinės galios, kad kasdieniuose reikaluose pasitikėtų Juo. Tai Jis sutvarkys viską taip, kaip reikia, Jis bus tas ganytojas, kuris rūpinasi savo tauta.
Čia susirinkę Marijos radijo draugai ir bendradarbiai, Viešpats suteikia galios skelbti Dievo žodį ir per technologijas, per radiją. Kaip tik praėjusį pirmadienį Šventasis Tėvas Pranciškus buvo susitikęs su Popiežiškosios visuomenės komunikavimo priemonių tarybos nariais. Jis jiems kalbėjo, kad būtina nešti Kristų į komunikacijos pasaulį ir palydėti kiekvieną žmogų. Šventasis Tėvas jiems sakė: „Nebijokite būti šiais palydėtojais, nešdami savo krikščionišką tapatybę, ir įsigyventi šiose aplinkose. Tai sena piligrimų taisyklė – tas, kuris palydi keliauninką, turi žingsniuoti greta, nepralenkdamas ir neatsilikdamas. Taigi, reikia tokios Bažnyčios, kuri palydi kelyje ir sugeba eiti kartu. Iššūkis – tai ne ar išmanome technologijas, o ar ir šioje srityje sugebame padėti žmonėms susitikti Kristų ir parodyti tokią Bažnyčią, kuri būtų namais visiems. Bažnyčia turi sugebėti nešti šilumą, uždegti širdis“. Turime savęs paklausti, ar savo iniciatyvomis sugebame atsižvelgti į šį poreikį, o gal esame tik technikai?
Mus, kaip ir apaštalus, vilioja ta pati pagunda: savo jėgomis stengtis perduoti tą žinią, tą būdą, kaip būti geru krikščioniu. Toliau savo kalboje popiežius, sakyčiau, labai griežtai dėl to perspėja susirinkusiuosius, tuos, kurie Bažnyčioje daugiausia rūpinasi visuomenės komunikavimo priemonėmis. Jis jiems šitaip kalbėjo:
„Mieli draugai, Bažnyčia turi rūpintis socialine komunikacija ir joje dalyvauti, kad užmegztų dialogą su šiandienos vyrais ir moterimis ir vestų juos susitikti su Kristumi. Tačiau susitikimas su Kristumi yra asmeninis susitikimas. Jis negali būti sumanipuliuotas, dirbtinis. Šiais laikais Bažnyčioje matome „dvasinio priekabiavimo“ pagundą: manipuliacijos sąmone, „teologinis smegenų plovimas“ galiausiai nuveda į susitikimą su grynai nominaliu Kristumi, o ne su asmeniu – gyvuoju Kristumi. Asmens susitikime su Kristumi turi būti įtraukti abu: Kristus ir asmuo! O ne tai, ko nori „dvasinis inžinierius“, siekiantis manipuliuoti žmonėmis. Būtent toks yra uždavinys – atvesti į susitikimą su Kristumi remiantis žiniomis. Tačiau mes patys esame komunikacijos priemonės. Naujausių technologijų, kurios būtinos veiksmingai, šiuolaikiškai komunikacijai, įsigalėjimas nėra esminė problema. Būtina visiškai pasikliauti ir žinoti, kad Dievas, kurį tikime, kuris stipriai myli visus vyrus ir moteris, nori atsiskleisti per mūsų naudojamas priemones, kad ir kokios jos būtų skurdžios. Nes būtent Jis veikia, Jis perkeičia ir Jis išgano.“
Niekada negalime pamiršti, kad esame tie įrankiai. Visi patiriame „technologinio priekabiavimo“, manipuliacijos pagundą. Radijo programoje yra daug maldų, į kurias įtraukiame žmones. Ir tai yra gerai. Tačiau litanijų ir rožinio kalbėjimas, Dievo žodžio klausymas turi būti kelias į asmeninį ryšį su Jėzumi. Tai galime perduoti tik patys tokį ryšį patyrę. Todėl labai svarbus visų bendradarbių dvasinis gyvenimas, ryšys su Kristumi, kad per technologines priemones, radijo bangas, klausytojas būtų vedamas į gyvą kontaktą su Kristumi. Jūs, kaip ir apaštalai, gavote galios ir esate pasiųsti. Pasikliaukite Kristumi, pasitikėkite Dievo gailestingumu ir nepamirškite, kad Jis veikia per mus, mes turime Jam atsiduoti ir pasitikėti Jo veikimu.
Tegu Dievo Motinos užtarimas sustiprina mūsų pasitikėjimą, kad Dievas, kuris mus sukūrė ir mums suteikė galios, toliau veiks per mus ir Jo planai, Jo Apvaizda įsikūnys tarp mūsų šiandien ir dabar.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Gintaras GRUŠAS