2019 m. kovo 28 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Atradimai: Markučių Šv. Barboros koplyčios fasado ikonos“, kurioje visuomenei pirmą kartą pristatomi neseniai Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni unikalūs ant cinko skardos tapyti atvaizdai. Parodos atidaryme dalyvaus Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės ortodoksų parapijos klebonas kun. Vitalijus Mockus, Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė, parodos kuratorė Diana Ickovič.
Vaizdingoje Pavilnio regioninio parko vietoje – Markučiuose – įsikūręs Melnikovų-Puškinų dvaras. Nuo 1940 m. joje įsteigtas Literatūrinis A. Puškino muziejus, tačiau pirmuosius lankytojus muziejus priėmė tik 1948 m. Markučių dvaro istorija prasidėjo 1867 m., kai inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas Aleksejus Melnikovas (1808–1879) nusipirko žemę iš gydytojo Ignatijaus Godlevskio ir ėmėsi naujo namo bei ūkinių pastatų statybos. 1875 m. Markučių dvaras kaip kraitis atiteko A. Melnikovo dukrai Varvarai (1855–1935). 1883 m. Varvara Melnikova ir Grigorijus Puškinas (1835–1905) susituokė Vilniuje ir nuo to laiko Markučių dvare dažnai viešėdavo, tačiau galutinai čia įsikūrė tik 1899 m.
1903–1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv. Barboros koplyčia. Koplyčios statyba užtruko trejus metus. Statinio išorę puošė devynios nišose pakabintos ant cinko skardos tapytos ikonos, vaizduojančios šventuosius – Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus. Išlikusios koplyčios nuotraukos liudija, kad ikonos fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas nebuvo žinomas iki 2017 metų. Netikėtai septyni iš devynių atvaizdų buvo atrasti Literatūrinio A. Puškino muziejaus patalpose. Koplyčios fasado ikonas reikėjo restauruoti: jos nukentėjo ne tik nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų. Spėjama, kad į jas buvo šaudoma sovietmečiu pasityčiojant. Tyrimai parodė, kad ikonos buvo pagamintos specialiai Puškinų koplyčios Markučiuose fasadui: jų forma ir dydis tiksliai atitinka koplyčios fasado nišas, kuriose jos buvo įtvirtintos. Koplyčia pašventinta 1906 m., taigi fasado ikonų sukūrimą apytiksliai galima datuoti 1904–1905 metais. Atvaizdų pagrindui panaudota skarda yra ilgaamžiškesnė nei medis ir galėjo būti pasirinkta dėl to, kad ikonos buvo skirtos pastato išorei. Ikonų tapymas ant skardos – ypatinga technika, kurios pavyzdžių Lietuvoje išliko labai nedaug. Manoma, kad dvejose neišlikusiose ikonose buvo pavaizduoti šv. Mikalojus ir šv. Natalija, Varvaros Puškinos brolio Nikolajaus Melnikovo (1853–1929) ir sesers Natalijos Melnikovos-Volockajos (1856–?) dangiškieji globėjai.
Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų autorius nėra žinomas, tačiau galima daryti prielaidą, jog tai buvo žymus XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus ikonų tapytojas Georgijus Molokinas (?–1905), nutapęs atvaizdus Lukiškių Šv. Mikalojaus, Šnipiškių Šv. arkangelo Mykolo, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvėse ir Šv. Mikalojaus soboro Šv. Sergijaus Radonežiečio koplyčioje. G. Molokinas turėjo ir ikonų ant skardos tapymo patirties. Yra žinoma, kad tapytojas artimai bendradarbiavo su Markučių koplyčios architektu Michailu Prozorovu (1860–1914). Architektas Vilniuje pastatė daug pastatų, žymiausi jų – Mokslų akademijos (tuo metu Rusijos valstybinis bankas) pastatas, karaimų kenesa Žvėryne, Pirklių klubo pastatas dabartiniame Gedimino prospekte, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Reikšminga, kad ši cerkvė sieja G. Molokiną ir M. Prozorovą: architektas statė pastatą, o dailininkas jame tapė šventųjų atvaizdus.
Parodą lydi nemokamų paskaitų ir ekskursijų ciklas:
Balandžio 17 d. 17 val. Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver: „Ikonų tapymo tradicijos Vilniuje XIX a. pab.–XXI a. pr.“
Gegužės 15 d. 17 val. Aidonas Valkiūnas ir UAB „Opus Optimum“ restauratoriai: „Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų restauravimo ypatumai“
Birželio 19 d. 17 val. Aurimas Širvys, Albertas Kazlauskas: ekskursija „Markučių dvaro istorija ir Šv. Barboros koplyčios architektūra“
Liepos 3 d. 17 val. Nadežda Morozova: „Stačiatikių cerkvės erdvės ir jų sakralinė prasmė“; Gintaras Sungaila: „Šventųjų globėjų reikšmė Ortodoksų bažnyčioje“
Rugsėjo 7 d. 17 val. Parodos uždarymo ekskursija