Katalikiškos krypties žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ prieš pat Šv. Velykas išleido jau antrąjį numerį šiais metais, kuriame pateikiamas visas rinkinys tekstų, analizuojančių ir vertinančių svarbiausias politinio, kultūrinio ir visuomenės gyvenimo aktualijas.
Žurnalą atsivertusius skaitytojus pasitinka jaunojo filosofo Viliaus Bartninko laiškas redaktoriui. Nepriklausomos Lietuvos 25-mečio proga jis kalba apie pirmąją Nepriklausomybės kartą. „Lietuvos neiškovojome ir nekūrėme. Laisvę ir gerovę gavome padovanotą. Tai kokia prasme tuomet vadinamės Nepriklausomybės karta?“, – klausia laiško autorius.
Tačiau aptariama ne tik lemtinga istorinė sukaktis: politologas Mažvydas Jastramskis analizuoja ką tik įvykusių savivaldos rinkimų rezultatus ir svarsto, kaip po tiesioginių mero rinkimų pasikeis Lietuva; literatūrologas Mantas Tamošaitis savitu kampu apžvelgė Vilniaus knygų mugę – ką apie mūsų literatūros būklę sako šiais metais apdovanotos knygos; Laurynas Peluritis pateikia savo nuomonę apie vieną iš daugiausia diskusijų šiuo metu keliančių temų – šauktinių kariuomenę, o politologas Kęstutis Girnius rašo, kad Lietuvos užsienio politika išgyvena savotišką déjà vu.
„Naujajame Židinyje-Aiduose“ taip pat publikuojamas profesorės Danutės Gailienės straipsnis apie savižudybių Lietuvoje sociokultūrinį kontekstą. Kaip pastebi autorė, vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad savižudybė paskirose kultūrose gali būti skirtingai apibrėžiama, turėti skirtingą prasmę ir būti nulemtą skirtingų aplinkybių. Ne mažiau svarbią aktualiją savaip nušviečia ukrainietės Oleksandros Gaidaj straipsnis – tebevykstančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ji pasakoja apie Lenino paminklų ir sovietinio paveldo likimą Vidurio Ukrainoje.
Nuolatinis žurnalo skiltininkas Tomas Daugirdas įrodinėja, kuo gardžių bandelių patriotizmas geresnis už „skambųjį“, o kita nuolatinė skiltininkė Guoda Azguridienė aiškina, kodėl nereiktų tikėtis nuolatinio stabilumo. O numerio intelektinis delikatesas – tai G. K. Chestertono „Beprotiška būtinybė“, E. Th. A. Hoffmanno detektyvinio apsakymo „Panelė de Skuderi“ antroji dalis ir Lietuvos kariūno sapną aprašantis Bazilijus Agripa: „Kažkur Palemone savo valandos laukia visiškai slapta, dar neišbandyta mūšyje masinio psichotroninio poveikio priemonė Salomėja“.