Šią savaitę Vilniuje, greta Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ims kilti pastoliai. Tvarkybos darbai pirmiausia bus pradėti nuo dešiniojo – rytinio bažnyčios bokšto. Bokšto atnaujinimas vykdomas Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos lėšomis. Ilgalaikėje perspektyvoje Misionierių ansamblį numatoma pritaikyti Vilnių lankančių piligrimų reikmėms.
„Misionierių bažnyčios ir ansamblio atgimimas pradedamas nuo rytinio bokšto tvarkymo. Paveldo tvarkybos darbai reikalauja daug išteklių, tad vien fasado su bokštais tvarkymas gali užtrukti dvejus-trejus metus. Tikimės, kad ateityje vienas gražiausių Vilniaus baroko ansamblių atsivers piligrimams ir miesto svečiams,“ – sako Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.
Vykdant ansamblio pritaikymo piligrimų reikmėms projektą, vienuolyno patalpos bus pritaikytos piligrimų nakvynei, o bažnyčios erdvė – renginiams. Bus išsaugotas Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio vaizdas, sutvarkyta teritorija. Panašus paveldo objekto sutvarkymo ir įveiklinimo pavyzdys yra Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia ir Bernardinių vienuolynas, kuriame dabar sėkmingai veikia Bažnytinio paveldo muziejus, „Arkangelo“ konferencijų ir meno centras, kitos organizacijos.
Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu. Šią bažnyčią misionerių vienuolija pradėjo statyti 1695 m. Statybos užsitęsė 35 metus, nes stigo lėšų, mieste 1706 m. kilus gaisrui sudegė bažnyčios stogas. Statybą pristabdė 1708 m. švedų invazija, 1709–1710 m. maro epidemija. Tęsti ir baigti didelės mūrinės bažnyčios statybą leido didikų aukojamos lėšos. Tarp tokių fundatorių pasižymėjo Naugarduko kaštelionas Antanas Novosielskis, kurio aukomis1722 m. buvo pastatyti bažnyčios bokštai ir frontonas. 1730 m. bažnyčia konsekruota Viešpaties Dangun Žengimo vardu. 1750–1754 m. pagal Jono Kristupo Glaubico projektą paaukštinti bažnyčios bokštai, užstatyti frontonai, 1755–1756 m. pristatytas priebažnytis, o šiuos elementus gausiai išpuošė rokokiniai lipdiniai. Nuo to laiko bažnyčios pagrindinis fasadasmažai pakito, nors ir ne kartą buvo restauruotas.
Vilniaus arkivyskupijos informacija