VI VELYKŲ SEKMADIENIS
Prelatas Stanislovas Kiškis savo knygoje apie arkivyskupą Teofilių rašo: „Turtingas Dievu“ arkiv. T. Matulionis drąsos tarnauti nestokojo. Jis tarnavo žmonėms klierikaudamas, vikaraudamas, kalėjimuose būdamas ir vyskupaudamas. Tai darė jis ne kaip profesionalas, teikiąs savo paslaugas už atlyginimą, bet kaip žmogus, kuriam rūpi kitiems padėti. Tarsi skatinamas vidinio balso, jis stengėsi būti paslaugus net ir kentėdamas. Jam kančia nebuvo tik fizinė negalia ar moralinis sukrėtimas, bet dieviškojo prado skleidimasis, kristinis pašaukimas, ėjimas Kryžiaus keliu“ (p. 216–217).
Mąstant apskritai apie visus tikrus kankinius, stebina jų stiprybė ir ramybė. Tos savybės išlieka ir išgyvenant labai nežmoniškas, netgi žiaurias situacijas. Rašoma, kad būtent tokiomis aplinkybėmis pats Kristus beveik fiziškai, juntamai padeda tikinčiajam, palaiko jį tiesiog pats dalyvaudamas kančioje ir duodamas jėgų. Kitaip būtų sunku suvokti, kaip gali žmogus neišprotėti gyvendamas vienutėje beveik septynerius metus nuolat alkanas, neturėdamas su kuo persimesti bent pora žodžių, reguliariai tardomas, niekinamas, ignoruojamas. Juk būtent taip buvo elgiamasi su Teofiliumi Matulioniu.
Vyskupas buvo „turtingas Dievu“ ir kančia jį ne tik smukdė, bet ir buvo „dieviškojo prado skleidimasis“. Visada norisi gilesnio, brandesnio tikėjimo, bet niekas nenorėtų jo stiprinti tokiu būdu, koks teko Teofiliui Matulioniui. Šio sekmadienio Evangelijos pagal Joną ištraukoje Jėzus savo vadinamajame testamente žada atsiųsti mokiniams Globėją – Šventąją Dvasią. Per šeštines Jėzus žengs į Dangų pas savo ir mūsų visų dangiškąjį Tėvą, o Sekminių dieną atsiųs mums Šventąją Dvasią – Užtarėją, Guodėją.
Apaštalas Jonas užrašė Evangeliją graikiškai. Graikų kalba Šventoji Dvasia vadinama „parakletos“. Taip buvo vadinamas advokatas, teismo procese ginantis nukentėjusįjį. Ši Dvasia – Gynėja, Užtarėja ir Globėja – siunčiama visiems tikintiems per Kristų ir su jais pasilieka, jei tik žmogus atsiliepia į kvietimą su ja bendradarbiauti. Teofilius Matulionis atsiliepė ir Viešpaties padedamas ne tik ištvėrė didžiulius sunkumus, bet jų ištiktas sugebėjo rūpintis ir kitais žmonėmis. Belieka pritarti prel. Kiškio žodžiams ir pripažinti, kad tikrai arkivyskupas buvo „turtingas Dievu“. Visiems ir sau norisi linkėti darytis vis turtingesniems Dievu.
Daugiau informacijos – www.teofilius.lt