Rugsėjo 18 dieną įvyko 33-asis Vilniaus arkivyskupijos Carito sezono atidarymas, kuris subūrė visų Carito padalinių ir programų darbuotojus bei savanorius į bendrą šventę. Šv Mišios Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje, aktualūs pranešimai ir bendrystė kvietė atsinaujinti ir tarsi iš naujo perkrauti savo širdį ir sąmonę, susiduriančią su jau pažįstamais ir naujais socialinio gyvenimo iššūkiais.
Trijuose pranešimuose išsakytos mintys ir pasidalijimai padėjo giliau pažvelgti į akis baimei ir priešiškumui, kurie šiandien per pastaruosius metus ištikusių krizių akistatoje yra persmelkę Lietuvos visuomenę. Socialinis ir humanitarinis pažeidžiamumas tapo įvairialypiu išbandymu tiek viešojoje politikoje, tiek privačiose diskusijose, jis kelia etines dilemas ir verčia atsakyti į nepatogius klausimus. Koks yra kiekvieno mūsų santykis su kito socialinio lygmens, charakterio, tautybės, kultūros, dažnai ir kitokio tikėjimo žmonėmis ieškančiais pagalbos? Kodėl dažniau statome sienas, o ne tiesiame tiltus tarp dviejų krantų, kurie visgi yra labiau panašūs nei skirtingi? Koks turėtų būti krikščionio vaidmuo šiose ypatingai jautriose situacijose?
Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas savo pranešime išryškino daugialypes traumines patirtis, kurios lemia asmenines neigiamas nuostatas kito atžvilgiu bei žemesnį Lietuvos visuomenės socialinį jautrumą, lyginant jį su kitomis Vakarų Europos šalimis. Nedžiugina ir Lietuvos visuomenės socialinio pasitikėjimo bei turtinės nelygybės rodikliai. Taip pat tyrimai atskleidė, kad viena pagrindinių pasaulietinių vertybių Lietuvoje vis dar yra išgyvenimo ir išlikimo užtikrinimas. Galimai šios priežastys ir lemia, kad rūpestis kitu tampa antraeiliu, o svetimtaučiai ieškantys pagalbos sulaukia daugiau priešiškumo nei užuojautos. „Kiekvienas naujai sutiktas žmogus kovoja mūšyje, apie kurį mes nieko nenutuokiame. Išlik kitam malonus ir atidus. Visada.“ Šiais aktoriaus R. Williams žodžiais G. Sakalauskas išsakė gilų lūkestį, kad visgi ir Lietuvoje pavyks išplėsti jautrumo ir atidos kitam parametrus.
Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, Vilniaus universiteto docentas
Carito Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotojos Aistės Natkevičiūtės liudijimas, išreikštas žodžiais „Ateik, Širdie. Drąsiau“, priminė apie dar vienos visuomenės paraštėse esančios žmonių grupės padėtį. Socialiniai darbuotojai, besirūpinantys iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių baziniais poreikiais bei gerove, kviečia rizikuoti ir išdrįsti atsiverti individualiam santykiui. Pastarasis labiausiai padeda auginti pasitikėjimą savimi ir kitais, būtiną tam, kad būtų galima sugrįžti į įprasto gyvenimo vagą. Aistė pabrėžė ir apie prievolę rūpintis asmenine bei kolegų gerove, kad nebūtų pereikvoti šiame darbe taip reikalingi fiziniai ir dvasiniai resursai.
Aistė Natkevičiūtė, VA Carito Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotoja
Linkėjimus iš Pabradės pabėgėlių stovyklos atvežusi Užsieniečių integracijos programos socialinė darbuotoja Ieva Čičelytė stovykloje esančių žmonių vardu dėkojo už kiekvieną paaukotą drabužį, daiktą ar savo laiką. Pasak Ievos, „šiandien esame jautrūs, pavargę, gal net susireikšminę, nes darome gerus darbus, bet net ir trumpa laiko akimirka investuota į atrodytų svetimų mums žmonių gerovę, yra tai, ko šie žmonės niekada nepamirš.“ Tad nesustokime, tam kad kiekvieno indėlis taptų šviesa, padedančia ieškoti tiesos, sutarimo ir brolystės šiandienos pasaulyje.
Ieva Čičelytė, VA Carito Užsieniečių integracijos programos darbuotoja
Vilniaus arkivyskupijos Carito kapelionas kun. Žydrūnas Vabuolas priminė Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 1-ąjį straipsnį, skelbiantį: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai“. Valstybės teisinė sistema, pasitelkusi teisinius svertus, nors ir padeda užtikrinti tam tikras šios deklaracijos nuostatas, tačiau to nepakanka, kad būtų sukurtas pozityvus bendrabūvis bei socialinė draugystė. Pasak kun. Ž. Vabuolo, tam, kad išvystume brolį kitame, būtinas apsisprendimas ir asmeninio intereso išsižadėjimas. Įgyvendinti brolystę ir socialinę draugystę ragina ir popiežiaus Pranciškus savo trečiojoje Enciklikoje „Visi broliai“, kurioje aprėpiamos ne tik krikščionių, bet ir kitų religijų žmonių moralinės bendrystės ir savitarpio pagarbos kūrimo gairės. Tad šiandienos situacija, kuri nors ir nėra vienareikšmė, bet ji ugdo ir brandina bei verčia pranokti save ir pasiūlyti brolystę, nesveriant ir neskaičiuojant nei savo indėlio, nei palūkanų.
Kun. Žydrūnas Vabuolas, VA Carito kapelionas
Pasibaigus visiems pranešimams ir bendroms diskusijoms dar ilgai tęsėsi tarpusavio pasidalinimai prie vaišių stalo ir už šventės ribų! Dėkojame visiems prisijungusiems į naujojo sezono startą. Dalyvių nuoširdumas bei dėmesys tebūna įkvėpimas kurti tarpusavio dialogą tepaskatina dar didesniam atvirumui leistis į gailestingumo kelionę kovojant su skurdu, ginant žmogaus teises ir rūpinantis kiekvieno pagalbos prašančiojo orumu.
Ieva Stoškienė
Vilniaus arkivyskupijos Carito informacija