Katallikų bažnyčia – beveik du tūkstančius metų skaičiuojanti organizacija. Kokia ji yra šiandien? Ar moderni ir vis sekuliarėjanti visuomenė sugebės priimti lėtai besikeičiančios bažnytinės sistemos
Praėjusį amžių ypač ženklino nepaprastas mokslo, medicinos progresas, spartus naujų technologijų vystymasis. Informacija ir žinios tapo labiau prieinamos negu bet kada žmonijos istorijoje. Tačiau tas
„Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas“, – šiais žodžiais popiežius Pranciškus pradeda bulę, kuria vakar paskelbė Šventuosius Gailestingumo metus. Čia, Vilniuje, mes esame apdovanoti ypatinga
„Tikėjimo klausimais mūsų mąstymas sustingęs“, – sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, šv. Velykų proga raginantis nebijoti irtis į gilumą, apmąstyti tai, ką išpažįstame.
Mielieji, nuoširdžiai sveikiname kiekvieną iš jūsų, jūsų šeimas ir bendruomenes su Šv. Velykomis! Prisikėlęs Jėzus Kristus – tai mūsų tikėjimo centras. Kaip sako apaštalas Paulius,
Šią šventą naktį mes išgyvename gilų slėpinį – Jėzus Kristus, Dievas, tapęs žmogumi, prisikėlė po kryžiaus mirties. Dėl to mes galime turėti visiškai naują ir
„Atėjau ne panaikinti įstatymo, bet įvykdyti“, – skelbia Viešpats šios dienos Evangelijoje. Minėtas įstatymas – tai Senojo Testamento palikimas, kurį Dievas davė išrinktajai tautai. Pirmajame
Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Jūsų Ekscelencija Islandijos Respublikos Prezidente, Jūsų Ekscelenija kadenciją baigęs Prezidente, Didžiai Gerbiamas Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke
Šiandien, kai susirinkome švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir melstis už Tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia mūsų dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių
Lietuvos vyskupų vizitas Ad limina. Vilniaus arkivyskupo, LVK pirmininko Gintaro Grušo sveikinimo žodis Šventajam Tėvui Šventasis Tėve, malda prie šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus kapų
Šiandienos Evangelija apie Jėzaus pagalbą, suteiktą piktosios dvasios varginamam žmogui, primena mums ne tik apie blogio veikimą pasaulyje, bet ir apie išganingąjį Dievo veikimą. Tiek
Šį vakarą Kristaus Krikšto švente užbaigiame Kalėdų laiką ir iškilmingai užbaigiame Šeimos metus. Žinome, kad Krikštas nuplauna visas kaltes ir nuodėmes. Tada kodėl Kristus, būdamas
Šventosios šeimos šventė kasmet švenčiama sekmadienį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų – taip norima pabrėžti šeimos vaidmenį išganymo istorijoje. Kai Dievas nusprendė įsikūnyti, jis tai
Šios nakties liturgijos skaitiniai kalba apie šviesą – „skaisčią šviesą“, kurią išvys „tauta, kuri vaikščioja patamsiais“, tą „Viešpaties šlovės šviesą“, kuri nutvieskė piemenėlius ir kuri,
„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ Lk 2,14 Broliai ir seserys, Šiomis dienomis dažnai atsiduriame dideliame šurmulyje, į kurį mus įtraukia pasirengimo
Šie Šeimos metai mums suteikia progą ne tik skirti daugiau dėmesio savo namiškiams, bet ir prisiminti, kad priklausome platesnei Dievo vaikų šeimai, todėl šiandien susirinkome
Šiomis dienomis ne tik Visų Šventųjų iškilmė ir Vėlinių dienos liturgija, bet ir paprotys aplankyti savo artimųjų kapus priverčia mus susimąstyti apie mirtį. Esame kviečiami
Šios dienos, švento Pranciškaus šventės Evangelija pritaikyta mažesniesiems broliams, nes kalba apie mažutėlius, jų išskirtinę vietą Dangaus karalystėje ir būtinumą mums visiems tapti mažutėliais, kad
Kiekvienas iš mūsų, būdami Dievo vaikai, esame Dievo šeimyna. Kiekvienas iš mūsų pagal tai, ką Viešpats mums davė, esame tas ištikimas tarnas, kuriam patikėta rūpintis
Mus, susirinkusius Kryžių kalno papėdėje, ką tik girdėtas Dievo Žodis nukreipia giliau apmąstyti Kristaus Kryžiaus slėpinį. Šiais Šeimos metais pamąstykime apie šeimų kryžius ir kryžių
