Varšuvos arkivyskupas kardinolas Kazimieras Nyčas (Kazimierz Nycz) pranešė, kad Varšuvos arkivyskupija pradės Angelų seserų vienuolijos sesers Vandos Boniševskos (Wanda Boniszewska) beatifikacijos procesą. Angelų seserų vienuolijos sesuo Vanda Boniševska CSA (1907–2003), stigmas turėjusi mistikė, gyveno ir Lietuvos teritorijoje. Bylos postulatoriumi paskirtas kun. dr. Michalas Sienickis (Michał Siennicki) SAC. Varšuvos arkivyskupas kviečia visus, turinčius kokių nors žinių, laiškų ar pranešimų apie seserį Vandą Boniševską, apie tai pranešti bylos postulatoriui adresu:
Postulator ks. Dr. Michał Siennicki SAC,
Wyższe Seminarium Duchowne Księży Pallotynów
Ul. Kilińskiego 20,
05-850 Ożarów Mazowiecki
Lenkija – Polska
Sesuo Vanda gimė 1907 m. birželio 2 d. Kamionkoje greta Novogrudo. Sulaukusi šešiolikos, ji kreipėsi į Angelų seserų vienuolyną Vilniuje ir 1926 m. vasario 2 d. buvo priimta. Rugpjūčio 2 d. pradėjo noviciatą. Jos vienuolinis vardas – Marija Vaclava. Po metų, 1927-ųjų rugpjūčio 2-ąją, sesuo Vanda davė pirmuosius įžadus ir apsigyveno Vilniuje.
Po pirmųjų įžadų Jėzus Kristus nurodė jai misiją: „Noriu, kad kentėtum dėl manęs. Išrinkau tave, kad būtų atsilyginta už įžeidimus, kuriuos patiriu iš man pašvęstųjų…“ Sesuo Vanda išgirdo iš Jėzaus, kad Jį atmeta ir Jo nesupranta patys artimiausi – kunigai ir vienuolės. Kristus norėjo, kad ji, pati būdama atmesta ir nesuprasta, atsilygintų Jo Širdžiai už patiriamą skausmą. Nuo tos akimirkos sesers Vandos misija tapo malda ir auka kunigų ir pašvęstųjų asmenų intencija. Šią misiją sesuo Vanda vykdė iki pat savo gyvenimo pabaigos.
Po kelerių metų, 1933 m. rugpjūčio 2 d., sesuo Vanda davė amžinuosius įžadus. Nuo 1934 iki 1950 metų gyveno bendruomenėje Priciūnuose (apie 35 km nuo Vilniaus). Buvo atsakinga už namų ruošą, dirbo katechete, vadovavo Eucharistijos būreliams, rūpinosi patarnautojais ir vykdė namų vyresniosios pareigas. Sesuo Vanda gavo stigmų ir artimesnio Dievo pažinimo malonę.
1950 m. balandžio 11 d. sesuo Vanda buvo suimta ir kankinta NKVD. 1951 m. išvežta į Verchneuralską Sibire. Po dvejų metų pervežta į Čeliabinską. Sesuo Vanda išgyveno kalinimą aukodama visus savo kentėjimus kaip permaldavimą Dievui už nusidėjėlius. Grįžus iš Sibiro į Lenkiją išorinės stigmos dingo.
Sesuo Vanda į Lenkiją grįžo 1956 m. spalio 17 d. Metus gyveno bendruomenės namuose Chylicuose, paskui persikėlė į Balstogę, kur trejus metus ėjo namų vyresniosios pareigas. 1962 m. Liubline jai buvo išoperuotas smegenų auglys. Nuo 1963 m. apsigyveno Lutkuvkoje, kur rūpinosi zakristija, bažnyčios puošyba, padėdavo ruošti vaikus Pirmajai Komunijai. Nuo 1966 m. gruodžio 13 d. sesuo Vanda kartu su seserimi Rozalija Rodzievič (Rozalia Rodziewicz), vienuolyno vyresniosioms sutikus, išvyko į Čenstakavą, kur dirbo pas brolius Doloristus. Ten sesuo Vanda atliko namų vyresniosios pareigas. 1988 m. rugpjūtį sesuo Vanda perkelta į pagrindinius vienuolinius namus Konstancin-Jeziornoje.
Sesuo Vanda mirė sulaukusi 96-erių, 2003 m. kovo 2 d., po 76-erių vienuolystės metų. Palaidota Skolimovo parapijos kapinėse.
2016 m. lenkų kalba išleistas „Sesers Vandos Boniševskos dvasinis dienoraštis“, į kurį įeina jos sąsiuviniai ir užrašai nuo 1921 iki 1980 m. Šie užrašai atskleidė tai, kas sesers Vandos gyvenime buvo paslėpta nuo pasaulio.
—
Daugiau medžiagos lenkų kalba:
Vaizdo medžiaga apie s. Vandą: https://misyjne.pl/ukryta-stygmatyczka-setki-masz-wyrwac-z-rak-szatana/
http://wboniszewska.blogspot.com/ – Blogas apie s. Vandą.
S. Vandai skirtas Feisbuko profilis