Praėjusią savaitę, birželio 30 – liepos 3 dienomis, Berlyno arkivyskupijoje lankėsi Vilniaus vyskupai ir arkivyskupijos bendradarbiai. Prieš septynis mėnesius Berlyno arkivyskupas Heiner’is Koch’as su bendradarbiais buvo atvykęs į Vilnių, kviesdamas Vilniaus arkivyskupiją bendradarbiauti, megzti santykius.
Ir anksčiau yra buvę tiesioginių ryšių tarp Lietuvos ir Vokietijos vyskupijų. Vokietijos katalikai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ilgą laiką per „Renovabis“ organizaciją rėmė Katalikų Bažnyčios Lietuvoje struktūrų atkūrimą, vėliau finansavo dvasininkų, Bažnyčios darbuotojų studijas užsienio universitetuose. Dabar tarsi prasideda naujas etapas: bendrystės tarp žmonių kūrimas, į tai galėtų vesti bendradarbiavimas tarp Berlyno ir Vilniaus arkivyskupijų.
Berlyno arkivyskupas Heiner’is Koch’as pristatė, kad vyskupijos sielovadoje yra nuolat keliamas klausimas: kaip pasieksime žmones, kurie niekada negirdėjo apie Dievą, kurie Jo nesiilgi. Arkivyskupas akcentavo bendrystės (Communio) kūrimą. Vyskupiją sudaro 35 bendrijos, kurios vienija žmones pagal gyvenamos situacijos panašumą. Bendrija jungia keletą parapijų. Į tokią struktūrą įeina ir vietoje veikiantys katalikiški darželiai, mokyklos, ligoninės. Į Bažnyčią nežiūrima centralizuotai, bet taikomasi prie kiekvienos situacijos vietoje.
28 proc. katalikų Berlyno arkivyskupijoje yra kilę ne iš Vokietijos, tad bendruomenę sudaro įvairių tautybių žmonės. Ši įvairovė yra kartu ir turtas, ir iššūkis. Kalbėta apie Carito, jaunimo sielovados situaciją ir iššūkius. Jaunimas ugdomas mokytis gyventi turint savo poziciją, tačiau gerbiant kitokias nuomones, įsitikinimus. Berlyno arkivyskupijos bendradarbiai akcentavo, kad nors žmonų pažiūros skirtingos, ieškoma ir randama bendrų temų; siekiama, kad Bažnyčia būtų platforma keistis nuomonėmis.
Vyskupijos atstovai aplankė Šv. Jadvygos katedrą, kuri šiuo metu atnaujinama. Arkivyskupas akcentavo, kad tai bus erdvė bendruomenės liturgijai, tačiau kartu ji bus atvira, kvies užeiti, nesvarbu, kokio tikėjimo yra žmogus. Aplankyta Marijos – kankinių karalienės (Maria Regina Martyrum) bažnyčia, skirta 1933–1945 m. tikėjimo ir sąžinės kankiniams pagerbti, sustota maldai prie palaimintojo Bernhard Lichtenberg. Po dieninės liturginės maldos su nuolat ten tarnaujančiomis sesėmis karmelitėmis, arkivyskupas Gintaras Grušas dėkojo vienuolėms ir kvietė toliau budėti maldoje ne tik už nacizmo aukas, tačiau ir už karo Ukrainoje aukas ir baigtį. Kalbėtasi apie mūsų šalių kankinius ir vienijančius istorijos momentus.
Sekmadienį Vilniaus arkivyskupijos atstovai dalyvavo šeimų renginyje, kuris vyko Berlyno arkivyskupijos jaunimo namuose Alt-Buchhorst miestelyje. Šv. Mišiose, į kurias susirinko šimtai šeimų iš įvairių arkivyskupijos vietų, Berlyno arkivyskupas papasakojo susirinkusiems apie Lietuvą, homiliją sakė vyskupas Darius Trijonis. Ši vieta daugeliui Berlyno arkivyskupijos tikinčiųjų yra tapusi tarsi antraisiais namais, piligrimystės vieta, nes čia jie atvykdavo, kai mokėsi katalikiškoje mokykloje, o dabar sugrįžta su šeimomis, siunčia į renginius savo vaikus.
Potsdame vykusiuose susitikimuose kalbėta apie Bažnyčios bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis, aptarta studentų sielovada. Gilintasi į tarpreliginio dialogo ir ekumenizmo klausimus. Berlyno Lichterfelde rajone aplankyta Šventosios Šeimos parapijos bažnyčia.
Paskutiniame susitikime, kuriame dalyvavo daugelio Berlyno arkivyskupijos departamentų vadovai, kalbėta apie pastoraciją ir išteklius, kurie padeda įgyvendinti pastoraciją, siekti tikslų. Kalbėtasi apie parapijų tarybas ir Vyskupijos tarybą, pasauliečių vaidmenį jose. Berlyno arkivyskupijos struktūra skiriasi nuo Lietuvoje įprastų bažnytinių struktūrų, tačiau pastoracijos, veiklos iššūkiai panašūs. Aptartos tolesnės galimos bendradarbiavimo kryptys.