„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“
Lk 2,14
Broliai ir seserys,
Šiomis dienomis dažnai atsiduriame dideliame šurmulyje, į kurį mus įtraukia pasirengimo šventėms darbai, šventinės pramogos, savi rūpesčiai ar bendras visuomenės reikalų sūkurys. Įvairūs vietiniai ir pasaulio įvykiai – ekonominė nežinomybė, kariniai ir teroristiniai veiksmai įvairiuose pasaulio kraštuose, net ir mūsų asmeniniai rūpesčiai gali kelti didelį nerimą mūsų gyvenime ir tarpusavio santykiuose.
Kalėdų šventės siūlo mums priešnuodį, kurį reikia įsisavinti, kad jis būtų efektyvus ir neišblėstų su paskutiniu kalėdiniu renginiu ar žaisliukų nuo kalėdinės eglutės nurinkimu.
Kalėdos – tai Kristaus užgimimo šventė ir tik tiesioginis ryšys su Kristumi, kvietimas, kad Jis naujai užgimtų mūsų širdyse, gali mums suteikti Jo žadamą ramybę ne tik per šventes, bet ir visam gyvenimui. Kristus ateina į mūsų gyvenimą tyliai – gimdamas ne karalių rūmuose, o Betliejaus tvartelyje, silpnas ir nepriimtas. Jo atėjimas nepanašus į sėkmės istoriją, tačiau per tai mes galime suvokti savo trapumą ir drauge su Kristumi pasitikėdami žvelgti į ateitį.
Į žemę ateina Ramybės kunigaikštis. Kaip sakoma Izaijo pranašystėje: „Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“ (Iz 9,5); o apie užgimusį Kūdikį angelai giedojo „žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2,14). Ramybė (Šalom) – tai ir taika, ir gerovė, ir sveikata, ir laimė, ir džiaugsmas, tai – saugus ir tikras visų šių būsenų išgyvenimas.
Siųsdamas savo mokinius į misiją, Jėzus mokė juos nešti ramybę į kiekvienus namus (Lk 10, 1–9). Prisikėlęs Kristus pirmiausia suteikia savo mokiniams ramybę (Jn 20,19). Ir į mus kiekvienose šv. Mišiose Kristus kreipiasi sakydamas kiekvienam iš mūsų: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę.“
„Pasaulis negali duoti ramybės“ (Jn 16,33), jame apstu sumaišties ir netikėjimo, rūpinimosi žemiškaisiais dalykais, todėl atraskime tikrąją ramybę Tame, kuris mums ją duoda, puoselėkime asmeninį santykį su Kristumi. Priimkime į savo širdis Kristaus nešamą ramybę, kad ją pajustų kiekvienas, su kuriuo susitiksime per šias šventes. Patyrę Kristų savo širdyje, atsigręžkime į kitus ir dalinkimės tuo, ką per Jį esame gavę, – savo laiku, materialinėmis gėrybėmis, o svarbiausia – ta meile, kuria Jis mus pamilo.
Per šiuos Pašvęstojo gyvenimo metus visiems vienuoliams ir vienuolėms linkiu liudyti Kristaus artumą ir ramybę. Ir visiems Jums ir Jūsų šeimoms Šv. Kalėdų proga linkiu Kristaus ramybės. Teatnaujina ji Jūsų širdis ir telydi Jus per visus Naujuosius metus!
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
2014 m. Šv. Kalėdos