Rugpjūčio 15 d.
Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų (Žolinė)
Lk 1, 39–56
Šiandien Bažnyčia švenčia vieną iš svarbiausių švenčių, skirtų palaimintajai Mergelei Marijai, – jos paėmimą į Dangų. Baigusi savo žemiškąją kelionę, Kristaus Motina su siela ir kūnu buvo paimta į Dangų, kitaip tariant, į amžinojo gyvenimo šlovę visiškoje bendrystėje su Dievu. Skaitinys iš Evangelijos pagal Luką pasakoja apie Mariją. Pradėjusi Jėzų Šventosios Dvasios veikimu, ji nuvyksta pas senyvo amžiaus giminaitę Elžbietą, kuri taip pat stebuklingai pradėjo lauktis sūnaus. Per šį Šventosios Dvasios kupiną susitikimą Marija išreiškia savo džiaugsmą Magnificat giesmės žodžiais, nes supranta reikšmę tų didžių dalykų, kurie vyksta jos gyvenime, – per ją išsipildo jos tautos laukimas.
Evangelija taip pat mums parodo pačią didžiausią Marijos didybės ir laimės priežastį – tikėjimą. Elžbieta Mariją pasveikino žodžiais: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“ Tikėjimas yra Marijos istorijos širdis. Ji yra tikinti, didi tikinčioji, ji žino ir pasako, kad istorijoje vyrauja galingųjų prievarta, turtingųjų puikybė, išpuikusiųjų arogancija. Tačiau Marija taip pat tiki ir skelbia, kad Dievas nepalieka savo vaikų vienų, kuklių ir neturtingų, jiems pagelbsti su gailestingumu, su rūpesčiu, nuversdamas galinguosius nuo jų sostų. Toks yra mūsų Motinos tikėjimas, toks yra Marijos tikėjimas, – sako Šventasis Tėvas.
Dievo Motinos giesmė leidžia mums suprasti istorijos prasmę: jei Dievo gailestingumas yra istorijos variklis, tai sugedimo kape negali patirti ta, kuri pagimdė Gyvybės Viešpatį. Ir tai pasakytina ne vien apie Mariją. Dideli dalykai, kuriuos Visagalis padarė per ją, yra susiję ir su mumis, jie kalba ir apie mūsų gyvenimo kelionę, primena mūsų laukiantį kelio tikslą – Tėvo namus. Mūsų gyvenimas, žvelgiant į Dangun paimtąją Mariją, yra ne beprasmis klaidžiojimas, o piligrimystė, kuri, nepaisant visų kančių ir neaiškumų, turi tikslą: Tėvo namus, kuriuose esame laukiami su meile. Gražu yra galvoti apie tai, kad turime Tėvą, kuris mūsų laukia su meile, kad mūsų Motina Marija jau yra ten ir mūsų laukia su meile, – sako Popiežius.
Laikui bėgant, Dievas apreiškia švytintį „paguodos šaltinį ir vilties ženklą keliaujančiai tautai“. Šis ženklas turi veidą, šis ženklas turi vardą: tai švytintis Dievo Motinos veidas, tai palaimintas Marijos vardas, malonės pilnosios, kuri įtikėjo, kas jai Viešpaties pasakyta! Kaip Bažnyčios nariai, esame skirti dalytis šlove su mūsų Motina, nes, ačiū Dievui, ir mes tikime Kristaus auka ant kryžiaus ir per krikštą dalyvaujame išgelbėjimo slėpinyje.
Šiandien visi melskime Marijos, kad ji pažvelgtų į mus gailestingomis akimis, nušviestų kelią, parodytų tikslą ir po šios tremties parodytų Jėzų, savo garbingą mylimąjį Sūnų.
Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 15 d. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.
www.popiežiausvizitas.lt