Spalio 10-ąją, minima Tarptautinė benamystės diena. Nuo 2010-ųjų visuose pasaulio žemynuose šią dieną vyksta įvairūs renginiai, kuriais siekiama rasti būdų, kaip sumažinti benamystės mastą bei atkreipti visuomenės dėmesį į pačią benamystės problemą.
„Šią dieną norime atkreipti dėmesį į benamystės problemą, kuri Lietuvoje iš visuomenės bei atsakingų institucijų sulaukia per mažai dėmesio. Neveiklumo šioje srityje negalime teisinti neva per mažu benamių asmenų skaičiumi. Benamystė yra kritinė, ekstremali situacija žmogaus gyvenime,“ – sako Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinųjų namų vadovė Aida Karčiauskienė.
Visuose šiuose renginiuose siekiama analizuoti esamą situaciją ir ieškoti inovatyvių sprendimų dėl benamystės problemų. Taip pat visuomenei suteikiama galimybė pamatyti, kokią pagalbą žmonės gauna ir kaip prie jos gali prisidėti nespecialistai. Šiuo metu Laikinieji namai įgyvendina naują Lietuvoje tarpinio būsto paslaugą, kuri palengvina asmens, neturinčio namų, integraciją į visuomenę.
„Žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, benamystės situacijoje pažeidžiama daugybė asmens teisių: teisė į būstą, gyvybę, orumą, būti nediskriminuojamam. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia šioje situacijoje, tuo gilesnes pasekmes palieka jo gyvenime ir tampa sunkiau iš situacijos išeiti, o ilgalaikės benamystės pasekmės brangiai kainuoja visuomenei,“– teigia A. Karčiauskienė.
Tuo tarpu Europos Nacionalinių kovos su benamyste organizacijų federacijos (FEANTSA) vadovas Freekas Spinnewijnas mano, kad vietoje galimybės ieškoti pagalbos gyvenantiems gatvėje renkamasi eiti paprastesniu keliu.
„Benamystės mastas auga 27-iose iš 28-ių Europos sąjungos šalių. Vietoje to, kad benamystės skaičiai būtų mažinami pasitelkus vieningą sprendimą ir strategiją, einama lengvesniais keliais, kurie ne tik kad nemažina problemos, bet ir pažeidžia benamių žmonių teises.“
Oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. nakvynės namuose buvo registruoti 3007 asmenys, tai – net šeštadaliu daugiau nei 2017 m. Iš šių 3000 asmenų net trečdalis nakvynės namuose gyveno ilgiau nei pusę metų. Šie skaičiai dar nėra galutiniai, nes jie neapima benamių asmenų, kurie nesikreipia pagalbos į nakvynės namus.
Šiais metais Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinieji namai kviečia solidarizuotis visuomenę ir atsakingas institucijas bei ieškoti efektyvių būdų, kaip spręsti benamystės problemą, o ne tiesiog ją „kontroliuoti“, kai benamystę patiriantis žmogus įstringa išgyvenimą garantuojančių paslaugų rate.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ informacija
vilnius.caritas.lt