Kviečiame skaityti šventės dalyvio įspūdžius iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinio centro „Betanija“ Kalėdinės popietės.
Žvarbūs šalčiai vis vaikšto mūsų gatvėmis ir gąsdina dar sudėtingesniu laikotarpiu sunkiai besiverčiantiems miesto gyventojams. Gal todėl vis daugiau žmonių kiekvieną dieną varsto taip reikalingas VA „Caritas“ valgyklos „Betanija“ duris. Ne vienas prisipažįsta čia suradęs dalelę šilumos, kuri kyla ne tik iš gaunamo šilto maisto, bet ir iš jos darbuotojų bei savanorių širdžių. Per didžiąsias gruodžio šventes, kai miestas ir kiekvieni namai dabinosi žybsinčiomis girliandomis, betaniečiai taip pat puošė eglę ir kvietė kalėdinių pietų. Taip „Betanijos“ skliautai tą gražią praėjusių metų gruodžio 28 dieną aidėjo nuo šurmulio – šio centro darbuotojai, savanoriai ir lankytojai kūrė ir brandino susikaupimo atmosferą, kviesdami vienas kitą paminėti Didžiąją šventę drauge. Pradėję susitikimą iškilmingomis šv. Mišiomis, dalinomės tikėjimu, susikaupimu ir pakilia nuotaika. Stingdantis šaltis netrukdė įsiklausyti į skambančias giesmes ir akimirkai pamiršti rūpesčius – žmonės, išsiilgę taikaus, saugaus ryšio juos supančioje aplinkoje. Čia tyliai apsidairę, galėjome pajusti ore užgimusį pakilų jausmą ir netrukdomi išorinio triukšmo atsigręžti į savo sielas. Taigi, Kalėdos kiekvienam iš mūsų neša ramybės ir pasitikėjimo pasauliu dovaną.
Po šv. Mišių visiems mums, susirinkusiems į „Betaniją“, dalis jos lankytojų ir savanorių buvo paruošę jautrų, nuoširdų pasirodymą – spektaklį bei kitų kūrybinių veiklų rezultatų pristatymą. Parodyti buvo ką – išleistas kompaktinių plokštelių rinkinys su eiliuotais tekstais, įrašytomis dainomis, o galiausiai žiūrėjome trumpametražį filmą apie „Betaniją“. Filme išvydome valgykloje besilankančius žmones, jų gyvenimo istorijas. Taip pat rodyti filmuoti kūrybinės muzikinės veiklos fragmentai ir tokioje kasdienybėje gimstantys jautrūs, pozityvūs išgyvenimai. Viso šventinio renginio metu betaniečiai skaitė savo pačių sukurtas eiles. Žmogų brandinančių veiklų pristatymai ir dalijimasis tarpusavio patirtimi itin prisidėjo prie pakilios atmosferos. Taigi, Kalėdos kiekvienam iš mūsų gali būti ir vilties dovana, įkvepianti bendrai veiklai.
Po šventinio renginio „Betanijoje“, lankytojai galėjo pabendrauti, dalintis įspūdžiais ar tiesiog ramiai pabūti šiltoje aplinkoje. Valgyklos kampe, po papuošta egle, gulėjo supakuotos dovanos, įvyniotos į kalėdinį popierių ir gražiai apstatytos iš visų eglės pusių. Suprantama, tai buvo dekoracijos, butaforija. Tačiau, plevenant žvakių liepsnoms, skambant muzikai, akimirką stebėję drąsias ar paslėptas šypsenas, galėjome pajusti, kad tikrosios dovanos sukosi visai čia pat: bendrystė, bičiulystė, viltis, atjauta, geranoriškumas, nuoširdumas, nuolankumas, dalijimosi džiaugsmas ir palaikymas. Šie stiprūs dalykai turi savo misiją – mums primena, kad, pasibaigus didžiosioms metų šventėms, išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, o sužvarbusiai sielai parodyti šilumą yra tai, kas amžiams neša neblėstantį Gėrio Gimimo stebuklą.