Kovo 4 d., baigdami Nacionalinę piligrimystę Romoje, piligrimai iš Lietuvos, išeivijoje ir Romoje gyvenantys lietuviai šv. Kazimiero iškilmę susirinko švęsti Didžiojoje Marijos bazilikoje, kurios arkikunigu koadjutoriumi yra paskirtas kardinolas Rolandas Makrickas.
Ši popiežiškoji bazilika yra svarbiausia ir seniausia Marijos šventovė Vakaruose, vienintelė iš visų popiežiškųjų bazilikų išsaugojusi ankstyvosios krikščionybės laikų išvaizdą. Nors vėliau ir puošta, visi mecenatai paisė pirminio plano, kuris, pasak tradicijos, buvo laikomas dieviškuoju sumanymu. Pasak fundacijos istorijos, Mergelė Marija sapne pasirodė patricijui Jonui ir popiežiui Liberijui ir paragino juos pastatyti jai dedikuotą bažnyčią būtent toje vietoje, kur pasnigs. 358 m. rugpjūčio 5-osios rytą, pačiame vasaros karštyje, ant Eskvilino kalvos, aukščiausios iš Romos kalvų, iškrito sniegas. Stebuklingas snygis ir šiandien yra minimas baltais žiedlapiais, liturgijos metu barstomais nuo bazilikos lubų. Kadangi ją pašventino popiežius Liberijus, ji pavadinta Bazilika Liberiana. Tačiau septintajame amžiuje ją imta vadinti Didžiąja Marijos bazilika. Vis dėlto iki šių dienų dar galima girdėti ir kitus jos vardus: Marijos Snieginės bazilika (stebuklo atminimui), Prakartėlės bazilika (nes čia saugoma Betliejaus ėdžių relikvija), Dievo Gimdytojos bazilika (nes ji yra ženklas Dievo Gimdytojos kulto, paplitusio po Efezo susirinkimo, kuriame buvo leista Mariją gerbti kaip Dievo Motiną).
Bazilikoje saugoma svarbiausia Marijos ikona – Salus Populi Romani (Romos Liaudies Gynėja), priskiriama šventajam Lukui. Popiežius Pranciškus savo apaštališkąsias keliones pradeda ir baigia besimelsdamas prie šio malonėmis garsėjančio paveikslo.
Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje nuo seno yra saugomos prakartėlės relikvijos – kelios medinės lentelės – dalys ėdžių, į kurias Betliejuje buvo paguldytas gimęs kūdikis Jėzus. Ši relikvija Marijos Didžiąja baziliką padaro Europos Betliejumi.
Simboliška, kad piligrimai šv. Kazimiero iškilmę švenčia vadovaujant kardinolui Rolandui Makrickui. Tolimais ryšiais jam popiežiaus skirtosios diakonijos Romoje globėjas šv. Eustachijus yra susietas su šv. Kazimiero kultu. IV amžiuje popiežius Silvestras imperatoriaus Konstantino prašymu pašventino koplyčią elnio apsireiškimo Eustachijui vietoje Mentorelės vietovėje, prie dabartinės Švč. M. Marijos šventovės. Popiežius Pijus IX Mentorelės šventovę perdavė Romoje XIX a. įsikūrusiai rezurekcijonistų kongregacijai, kurios trys steigėjai buvo kilę iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijų, įskaitant ir dabartinę Lietuvą. Reikšminga ir tai, kad rezurekcijonistų dvasingumui artimas Karolis Wojtyla, būsimas popiežius ir šventasis Jonas Paulius II, labai mėgdavo lankytis Mentorelės šventovėje, kurioje yra tokių lietuviams, baltarusiams ir lenkams brangių ikonografinių ženklų kaip Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atvaizdas ir 1863 m. sukilimo herbas.
Homilijoje kardinolas Makrickas priminė, kad Didžioji Marijos bazilika saugo septynių popiežių kapus, tarp kurių ir Klemenso VIII, popiežiaus, kuris 1602 metų lapkričio 7 d. paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju bei pasirūpino pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos palaidojimu jėzuitų Il Gesù bažnyčioje Romoje. Išsiųsdamas piligrimus grįžti atgal į savo kraštus kardinolas Rolandas kvietė priimti ir namo parsivežti tai, kas Dievui brangiausia – jo draugystę: „Gyvenimo patirtis moko, kad tikroji draugystė tarp žmonių gimsta laisvai, kai atpažįstame dalį savęs kitame žmoguje. Mes esame Dievo gyvenimo dalis, esame sukurti pagal jo atvaizdą ir panašumą. Jei per šiuos Jubiliejinius Šventuosius metus, šią piligriminę kelionę sugebėsime atnaujinti savo draugystę su Dievu, būsime tikri vilties, kuri neapgauna, žmonės, nes tikroji draugystė neapgauna ir neišduoda.“
Paskutiniąją piligrimystės dieną gausus piligrimų būris netilpo į jaukią baziliką, todėl dalis piligrimų dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo vysk. Algirdas Jurevičius. Po šv. Mišių Santa Maria Maggiore bazilikoje Lietuvos vyskupų konferencijos nacionalinis delegatas kun. Artūras Kazlauskas ragino piligrimystės vaisius pažinti per naujus pasiryžimus ir perskaitė laišką, kuris nuo Lietuvos piligrimų bus perduotas popiežiui Pranciškui: