Netrukus vilniečiai ir miesto svečiai Aušros Vartus išvys kitomis spalvomis. Baigiami vieno žymiausių Vilniaus simbolių restauravimo darbai, kurie naujam gyvenimui prikėlė ne tik žymųjį Vytį, bet ir gerokai sunykusį šv. Kazimiero atvaizdą.
Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas ir Aušros Vartų šventovės rektorius mons. Kęstutis Latoža pasakoja, kad mintis imtis restauravimo darbų kilo pastebėjus prastėjančią istorinio pastato fasado būklę.
„Vizualiai buvo matyti, kad fasadinė pusė, žvelgiant nuo Liepkalnio Aušros Vartų link, gerokai aptrupėjusi, ypač puošybos elementai. Norėjosi grąžinti estetinį vaizdą. Aušros Vartų koplyčiai ir gynybinės sienos bokštui jau reikėjo remonto. Atėjo tam laikas“, – pasakoja kunigas.
Nors iš pradžių planuota, kad restauravimas truks dvejus metus, darbus pavyko įgyvendinti gerokai sparčiau – maždaug per pusmetį.
Atkurtas dekoras ir istorinės spalvos
Restauruotos visos keturios Aušros Vartų koplyčios pusės, tačiau daugiausia dėmesio skirta labiau nukentėjusiems fasadams – pietiniam ir vakariniam.
Pasak tvarkybos darbų vadovo Povilo Liubino, restauruojama visa viršutinė pastato dalis – nuo stogo iki pirmojo karnizo. Atnaujinami istoriniai lipdiniai ir kiti puošybos elementai, tarp jų – Aušros Vartų fasadą puošiantis Vytis.
„Visai viršutinei daliai, įskaitant Vytį ir kitus lipdinius, parengta Kultūros paveldo departamento patvirtinta restauravimo programa. Pagal ją tvarkome visą šią dalį iš keturių pusių. Taip pat gavome leidimą perdažyti ir apatinę dalį – nuo karnizo iki pat apačios, nekeisdami jos architektūrinių elementų“, – aiškina P. Liubinas.
Restauruojant ne tik sutvirtinti pažeisti elementai, bet ir atkurtos pirminės jų formos. Pasak darbų vadovo, kai kuriose vietose aptikta per ankstesnius remontus atsiradusių netikslių dekoro papildymų.
„Radome vietų, kur prie originalių lipdinių buvo papildomai prilipdyta medžiagos. Nežinia, kada ir kas tai padarė, tačiau dėl to dekoras buvo tapęs neproporcingas, pernelyg masyvus. Restauruodami atkūrėme ankstesnį jo vaizdą“, – pasakoja P. Liubinas.
Keičiasi ir Aušros Vartų išorės spalvos. Atliekant tyrimus nustatyti ankstesnių dažymo sluoksnių atspalviai, kuriais remiantis parengtas naujas spalvinis projektas. Iki šiol buvusi pilka fasado dalis įgaus kadaise turėtą raudoną atspalvį.
Atgimstantis šv. Kazimiero atvaizdas
Dar vienas svarbus restauravimo etapas – Aušros Vartų sieninės tapybos tvarkymas. Jam parengta atskira restauravimo programa.
Būtent šie darbai atskleidė vieną įdomiausių staigmenų, kuri itin pradžiugino Aušros Vartų šventovės rektorių mons. K. Latožą: „Šalia Kristaus, Visatos Valdovo, freskos atsiras ir šv. Kazimiero atvaizdas“, – džiaugiasi klebonas.
Tačiau šv. Kazimierą reikėjo reabilituoti:
„Mes jį restauravome ir retušavome, nes anksčiau jis buvo sunykęs, visas vaizdas susiliejęs. Pasaulio Išganytojo atvaizdą irgi retušavome ir restauravome. Sutvirtinome tinką, byrėjusį ant abiejų freskų“, – sieninės tapybos darbus detalizavo P. Liubinas.
Taigi restauravimo darbai ne tik grąžins Aušros Vartams estetinį vaizdą, bet ir leis vilniečiams bei piligrimams iš naujo atrasti ilgą laiką sunkiai pastebimas istorines detales.
Darbus tikimasi užbaigti iki atlaidų
Restauravimo darbai, kurių bendra vertė siekia apie 300 tūkst. eurų, finansuojami tik iš parapijų lėšų.
Pagrindinis darbų rangovas – UAB „Restauracijos ir statybos trestas“. Prie tam tikrų restauravimo etapų prisidėjo ir specializuoti subrangovai. Sieninės tapybos restauravimo darbus atliko Laura Strekienė ir Rugilė Butkutė, lipdinių restauravimu rūpinosi Vytautas Norkūnas.
Nors šiuo metu dar vyksta dažymo darbai, tikimasi, kad jie bus užbaigti lapkričio pradžioje. Pirmomis lapkričio savaitėmis planuojama pradėti ardyti pastolius.
Ypač svarbu darbus užbaigti prieš artėjančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus, kasmet į Vilnių sutraukiančius gausų būrį tikinčiųjų.
Jeigu viskas vyks pagal planą, šiemet atvykusius piligrimus pasitiks ne tik jiems gerai pažįstamas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas, bet ir atsinaujinusi istorinė šventovės išorė.
Parengė Donata Valkauskienė, Vilniaus arkivyskupija