Brangieji,
Esame sukrėsti žinios apie Lenkijos Prezidento, vyriausybės narių, vyskupų, kunigų ir kitų šį rytą juos lydėjusių asmenų tragišką žūtį lėktuvo katastrofos metu. 96 mūsų broliai ir seserys Kristuje šįryt netikėtai iškeliavo pas Viešpatį, palikdami skausmo ištiktus artimuosius, Lenkijos tautą ir viso pasaulio Bažnyčios bendriją.
Atėjome prie Viešpaties altoriaus melsti Dievo gailestingumo netikėtai žuvusiems ir išreikšti savo brolišką solidarumą bei užuojautą visiems kenčiantiems ir skaudžiai išgyvenantiems šią netektį.
Tikėjimas amžinuoju gyvenimu tepaguodžia visus, kurie šiandien aprauda savo mirusius artimuosius bei paragina mus gyventi viltimi, kurią mums dovanojo Nukryžiuotas ir Prisikėlęs Kristus. O viltis neapgauna (Rom 5, 5), – moko mus šv. Paulius, nes ji ragina neapsiriboti žemiškosios kelionės laikinumu, bet pasitikėti amžinybės toliais.
Prieš evangeliją girdėjome šv. Pauliaus žodžius: mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo Viešpaties Jėzaus Kristaus (Fil 3, 20). Tikėjimas mums primena, kad esame kelionėje į amžinojo Tėvo namus, o drauge tas pats tikėjimas mums atveria amžinojo gyvenimo vartus. Gyvenimo, kuriame, pasak Šventojo Rašto: nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo (Apr 21, 4). Amžinasis gyvenimas yra tikrovė, kuri laukia kiekvieno mūsų ir kurios laimė priklauso nuo priėmimo Jėzaus Kristaus mums dovanotos atpirkimo malonės. Ši malonė priimama per Sakramentus, paliktus Jo mistiniame Kūne Bažnyčioje, ir užtikrinančius kiekvienam tikinčiajam laimingą amžinąjį gyvenimą Dievuje.
Todėl šios dienos evangelijoje Jėzus mums sako: Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite (Lk 12, 40). Daugybė netikėtų mirčių mums primena šiuos Jėzaus žodžius ir ragina budėti, kad, laikui atėjus, įeitume į amžinybę su Dievo vaikų ženklu, kurį nešioja kiekvienas, kuris tiki ir pasitiki Dievo meile ir gailestingumu bei priima dieviškojo gyvenimo malonę laisva nuo nuodėmės širdimi.
Šiandien yra Dievo Gailestingumo šventės išvakarės. Prieš penkerius metus, balandžio 5 dieną, taip pat Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse, Viešpats išsivedė pas save Dievo tarną Popiežių Joną Paulių II. Ši diena giliai įsirėžusi viso pasaulio tikinčiųjų atmintyje. Jono Pauliaus II gyvenimas ir mirtis gyvai parodė, kad Dievo Gailestingumo slėpinys, suprastas kaip savo trapumo pripažinimas ir nuodėmės atsižadėjimas bei besąlygiškas pasitikėjimas Dievo meile, atveria mums dieviškojo gyvenimo horizontus ir suteikia vilties bei drąsos priimti gyvenimo iššūkius ir juos nukreipti tarnaujant gėriui, tiesai ir teisingumui.
Velykų džiaugsmo varpų aidas, sumišęs su kenčiančių rauda, dar kartą verčia mus stoti prieš tikrovę, kurią išgyvenome Velykų rytą prie tuščio Kristaus kapo: Nėra jo čia, jis prisikėlė! Jėzus, įveikęs mirtį ir nupelnęs mums amžinąjį gyvenimą, yra gyvas tarp mūsų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Amžinasis gyvenimas nėra tik anapusybėje. Jis jau prasidėjo kiekvienam mūsų. Gyvenimo laikrodis jau skaičiuoja likusį žemiškąjį laiką, ir mes nežinome, kada jis sustos, kada pasibaigs laikas ir prasidės amžinybės puota, kuomet, pasak šios dienos evangelijos: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems (Lk 12, 38). Idant žuvę mūsų broliai ir seserys greičiau galėtų susėsti prie Viešpaties puotos stalo, šiandien mes esame kviečiami dalyvauti Eucharistinėje Kristaus aukos vakarienėje, priimti Jo gailestingosios meilės mums dovanotą Kūną ir Kraują kaip gyvybės ir amžinosios laimės laidą ir dovaną, kuria galime padėti netikėtai žuvusiems nusivalyti kelionės dulkes ir pasiruošti amžinojo džiaugsmo šventei.
Savo malda ir ypatingai šventąja Komunija paveskime Prisikėlusiam Kristui visus, kurie išgyvena skausmingą netektį, kurie yra palaužti kančios, kad mūsų tikėjimas ir malda apgaubtų jų širdis ramybe ir viltimi. Ypatingai meldžiame Gailestingojo Jėzaus paguodos visai lenkų tautai, kuri gedi savo žuvusiųjų. Bendra malda tepadės mums visiems šią sunkią valandą išgyventi brolišką solidarumą ir nuoširdžią užuojautą.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas