Broliai ir seserys!
Apie Velykų rytą Evangelija pagal Joną mums liudija: Jis pamatė ir įtikėjo (Jn 20, 8). Žmogus, kuris pirmasis priėmė Išganytojo Prisikėlimą, Šventosios Dvasios įkvėptame Rašte paminėtas be vardo. Tai tiesiog vienas Jėzų mylėjusių mokinių, kokiu kiekvienas galime būti. Dieviškojoje istorijoje kertiniai – Aukos ir Prisikėlimo momentai. Tačiau mūsų, nusidėjėlių ir silpnųjų, pasaulis peržengia lūžio tašką, iš esmės pasikeičia tą akimirką, kai žmogus įtiki – kai Išganytojo Prisikėlimas tampa jo tikrove, jo vilties ir stiprybės šaltiniu.
Velyknakčio Įvykį galime prisiminti, apmąstyti, švęsti ir minėti. Tačiau visa liks, kaip buvę. Galime Velykų laukti ir jomis džiaugtis, sveikinti šeimynykščius ir pažįstamus. Tačiau pakili nuotaika netruks išblėsti. Idant mūsų gyvenimas šiandien taptų iš esmės kitoks, neužtenka, kad pabūtume šalia Prisikėlimo, jį giedotume, apie jį kalbėtume, jam nusilenktume. Visas šis sujudimas tebus maloniu laisvalaikiu ir kultūrine šeimos tradicija, jei liksime stovėti prie Kristaus kapo angos žvelgdami istorijos gerbėjų akimis. Į Prisikėlimą turime įžengti, turime jį priimti ir jame dalyvauti.
Kol buvojame šioje žemėje, tėra vienintelis būdas dalyvauti Prisikėlimo slėpinyje ir drauge vienintelis kelias į Amžinąjį gyvenimą. Aną pirmąjį sekmadienį po pavasario pilnaties Jėzaus mokinys pamatė paliktas drobules ir įtikėjo. Mums Jėzus sako: palaiminti, kurie tiki nematę (Jn 20, 29). Priimkime šį palaiminimą, tikėjime ir tikėjimu tapkime Velykų Įvykio dalimi. Teįžengia mūsų šeimos, mūsų bendruomenės, mūsų tauta į Prisikėlimo Žinios perkeistą pasaulį. Pasaulį, kuriame meilė įveikia baimę ir nusivylimą, kuriame žemiški šešėliai nenustelbia dvasinės gyvasties daigų.
Su Šventomis Velykomis!
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas