Sinodiškumas kaip dvasinis stilius: pastabos vyskupams ir sinodinėms komandoms

Kai klausomės vieni kitų su nuolankumu ir laisve, palikdami erdvės Dvasiai, mūsų pokalbiuose vyksta ne vien idėjų mainai – jie tampa atsivertimo vieta, kurioje kartu ugdome ištikimybę Viešpačiui.

Prisimindami šiuos Šventojo Tėvo Leono XIV žodžius užbaigiant neeilinės konsistorijos darbą 2026 m. birželio 27-ąją, dalijamės į lietuvių kalbą išverstu dokumentu lydint vietinės bažnyčios pasiruošimą įvertinimo asamblėjai ATMINTI.

Kartu persvarstyti ženklai leidžia suvokti transformacijos procesus, vykstančius bendruomenės gyvenime. Jie pasireiškia žmonių asmeniniu augimu, santykių, procesų ir bažnytinių struktūrų atsinaujinimu, taip pat atskleidžia atsivertimo ir reformos kelius, kuriais Viešpats ir toliau atnaujina savo Bažnyčią.

  • Atsivertimas santykių srityje reiškia kvietimą pažvelgti, kaip keičiasi būdai, kuriais klausomasi vieni kitų, bendradarbiaujama, vertinamos charizmos ir tarnystės, gyvenama brolystėje ir išgyvenama bendra atsakomybė.
  • Atsivertimas bažnytinių procesų srityje reiškia atkreipti dėmesį, kaip keičiasi būdai, kuriais bendruomenė praktikuoja įžvalgą, priima sprendimus, imasi atsakomybės, puoselėja skaidrumo, atskaitomybės ir vertinimo kultūrą, rūpinasi ugdymu ir organizuoja savo gyvenimą.
  • Atsivertimas ryšių srityje padeda atpažinti, kaip plečiasi bendrystės horizontai: santykiuose su kitomis vietinėmis Bažnyčiomis, kitomis Bažnyčiomis bei krikščioniškomis bendruomenėmis, kitų religijų tikinčiaisiais, vietinės teritorijos institucijomis bei organizacijomis, taip pat imantis atsakomybės už bendrąjį gėrį.