Mieli broliai ir seserys Kristuje,
šiandienos Dievo žodis labai nuosekliai veda mus į meilę, kuri kviečia atsiversti, susitaikyti ir iš naujo atrasti vieni kitus kaip brolius ir seseris. Tai labai tinka ir šių atlaidų temai „Su Marija – į Dievo Gailestingumo širdį.“
Pranašas Ezekielis šiandien gauna nelengvą užduotį: būti sargybiniu. Sargybinis turi pastebėti pavojų ir perspėti. Dievo žodis čia kalba ne apie smerkimą, o apie atsakomybę už kitą žmogų. Jei matau, kad brolis eina keliu, kuris jį žeidžia ar griauna, meilė negali būti abejinga. Ji ieško būdo prieiti, sakyti tiesą ir padėti grįžti.
Evangelijoje tą pačią mintį Jėzus pasako labai konkrečiai: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių“ (Mt 18, 15). Ir Jėzus iš karto paaiškina tikslą: „Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį“ (ten pat). Ne ginčą laimėjai. Nesiekei įrodyti, kad esi teisus. Laimėjai brolį.
Mūsų laikais dažnai skubama viešai vertinti, pasmerkti, priklijuoti etiketę. Toks elgesys įprastas socialiniuose tinkluose. Sunkiau kantriai prieiti prie žmogaus, išklausyti ir kalbėti taip, kad tiesa netaptų ginklu. Jėzus kviečia ne nutylėti blogį, o ieškoti tokio kelio, kuris atvertų galimybę sugrįžti.
Šventasis Paulius šiandien sako: „Meilė – įstatymo pilnatvė“ (Rom 13, 9). Tai nereiškia, kad meilė panaikina tiesą ar Dievo įsakymus. Priešingai, ji atskleidžia giliausią jų prasmę. „Meilė nedaro nieko pikta artimui“ (Rom 13, 10). Dievo įsakymai saugo žmogų, jo gyvybę, ištikimybę, santykius, jo orumą. Todėl tikroji meilė nėra abejinga. Ji visada siekia kito žmogaus gėrio. Kartais tam reikia atviro pokalbio, atleidimo ar atsivertimo.
Šiandien su psalmininku kartojome: „O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: nebūkite kietaširdžiai“ (plg. Ps 95). Atsivertimas prasideda būtent čia – nuo širdies, kuri vėl pradeda klausytis. Kieta širdis ne visada yra agresyvi. Kartais ji tiesiog įsitikinusi, kad jai nebereikia keistis. Ji greitai randa pasiteisinimą ir lengvai pastebi kitų klaidas. Gailestingumas prasideda tada, kai leidžiame Dievo žodžiui pirmiausia keisti mus pačius.
Todėl viena didžiausių Dievo Gailestingumo dovanų Bažnyčiai yra Sutaikinimo sakramentas. Išpažintį atliekame tam, kad būtume išlaisvinti, o ne pažeminti. Sąžiningai ir atvirai stovėdami Dievo akivaizdoje prisipažįstame, kur sužeidėme meilę, ir išgirstame atleidimo žodį. Dievas ne tik panaikina kaltę. Jis atkuria santykį, gydo ir suteikia galimybę pradėti iš naujo.
Kartais išpažintį suvokiame tik kaip pareigą. O juk tai vienas iš labai konkrečių susitikimų su Dievo Gailestingumo širdimi. Prie jos glaudžiamės ne todėl, kad jau esame geri, bet todėl, kad norime leisti Kristui mus gydyti. Gailestingumas nėra tai, kad mums leidžiama likti tokiems, kokie esame. Gailestingumas yra malonė žengti žingsnį pirmyn.
Šiandien Jėzus kalba ir apie bendrą maldą: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks“ (Mt 18, 19). Ir Jėzus tęsia: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Šie žodžiai mums primena, kad vienybė Bažnyčioje ir visuomenėje nepriklauso vien nuo gerų organizacinių sprendimų. Vienybė gimsta ir iš maldos, kai leidžiame Dievui keisti mūsų širdis.
Šiandien meldžiamės už Bažnyčią ir Lietuvos žmones. Mūsų visuomenėje netrūksta įtampos, skirtingų nuomonių, kartais ir didelio susipriešinimo. Negalime tikėtis, kad melsdamiesi visi staiga imsime galvoti vienodai. Tačiau malda padeda kitaip matyti vienam kitą. Žmogus, su kuriuo nesutinku, nėra mano priešas. Jis yra mano brolis ar sesuo, žmogus, kurį Dievas myli.
Čia mums labai artima Marija. Įvairiose apsireiškimų vietose ji kaip Motina nuolat kartoja kvietimą melstis, atsiversti, atgailauti, siekti taikos, grįžti prie Kristaus. Lurde Marija kviečia atgailauti. Fatimoje – melstis, atsiversti ir siekti taikos. Šiluvoje kviečia vėl garbinti Sūnų. Marija nekuria kitos Evangelijos. Ji kaip Motina vis iš naujo veda savo vaikus prie Jėzaus.
Čia, Trakuose, Mariją gerbiame kaip Lietuvos Globėją. Marija mus globoja, bet tai nereiškia, kad ji už mus darys tai, ką Dievas patikėjo mums atlikti. Ji lydi mus į Gailestingumo širdį, kur mokomės prašyti atleidimo, atleisti, susitaikyti ir iš naujo mylėti.
Todėl šiandien verta savęs tyliai klausti: kur mano širdžiai reikia atsivertimo? Su kuo man sunku susitaikyti? Kam turėčiau atleisti? O gal pats turėčiau paprašyti atleidimo? Ne tam, kad apkaltinčiau save, bet kad padaryčiau vietos Dievo veikimui.
Su Marija eikime į Dievo Gailestingumo širdį. Ne tik ieškokime paguodos, bet ir leiskime Kristui mus gydyti. Ne tik prašykime taikos, bet ir mokykimės patys būti sutaikinimo žmonėmis.
Trakų Dievo Motina, Lietuvos Globėja, mokyk mus išgirsti Tavo Sūnų ir neužkietinti širdžių. Vesk mus prie Jo Gailestingumo, vienyk mūsų Bažnyčią ir mūsų tautą ir padėk gyventi ta meile, kuri nedaro nieko pikta artimui ir todėl yra viso įstatymo pilnatvė.
Amen.