Pastebėti galimą smurtą prieš vaiką – tik pirmas žingsnis. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip padėti vaikui, kur kreiptis pagalbos ir kam pranešti. Būtent šiems klausimams buvo skirti rugsėjo 15 d. Vilniuje vykę mokymai „Seksualinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas ir reagavimas“.
Pirmajame mokymų sraute dalyvavo 20 žmonių. Tarp jų buvo kunigų, seserų vienuolių, katalikiškų jaunimo organizacijų ir bendruomenių atstovų, ugdymo specialistų, katechetų, socialinių darbuotojų ir psichologų. Susidomėjimas mokymais buvo didelis – beveik visos rugsėjo mokymams skirtos vietos buvo užimtos per pirmąją parą nuo registracijos paskelbimo.
Mokymus vedė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, psichologė Vilma Paliaukienė, dirbanti su seksualinį smurtą patyrusiais vaikais ir jų artimaisiais.
Nuo bendrųjų žinių – prie praktinių situacijų
Šie mokymai tęsia Vilniaus arkivyskupijoje anksčiau pradėtus saugios aplinkos kūrimo ir smurto prevencijos darbus. Pasak vaiko teisių gynėjos Jurgitos Čičelienės, mokymuose daug dėmesio skiriama praktinių situacijų ir reagavimo analizei. Būtent realiose situacijose, anot jos, dažnai paaiškėja, kad vien žinoti bendrą veikimo principą nepakanka.
„Pasitaiko atvejų, kai susiduriame su sudėtinga situacija ir nežinome, kaip elgtis. Todėl labai svarbu būti smalsiems, drąsiems, gebėti ne tik atpažinti seksualinį smurtą prieš vaiką, bet ir tinkamai suteikti pagalbą – pasakyti „aš tavimi tikiu“ ir apie tai pranešti“, – sako vaiko teisių gynėja.
Ji teigia, kad vienkartinių mokymų šioje srityje neužtenka, todėl žinios turėtų būti atnaujinamos: „Bendruomenėse nuolat atsiranda naujų darbuotojų, savanorių. Taip pat visiškai normalu, kad kartais mūsų įgytos žinios pasimiršta, tad mokymai svarbūs ne tik naujai prisijungusiems bendruomenės nariams, tačiau ir tiems, kurie jau bent kartą jų klausėsi“, – sako J. Čičelienė.
Vaiko teisių gynėjai šiuo metu yra numatę šiuos mokymus organizuoti iki kitų metų pavasario.
„Geriau sureaguoti per jautriai nei nesureikšminti“
Mokymuose dalyvavusi Milda dirba mokykloje su 7–14 metų vaikais. Tokio pobūdžio mokymuose ji dalyvavo antrą kartą.
„Ši tema, deja, yra neišvengiama, todėl norisi kuo daugiau žinoti, gebėti atpažinti kenčiantį vaiką ir jam padėti“, – sako ji. Į mokymus Milda atėjo tikėdamasi daugiau sužinoti būtent apie reagavimą. Pasak jos, viena yra pastebėti galimus smurto požymius vaiko elgesyje, o visai kas kita – žinoti, ką daryti toliau: kaip kalbėti su vaiku, kokią informaciją jam suteikti ir kaip sukurti kuo saugesnę aplinką, kol situaciją perims specialistai.
„Sustiprėjo įsitikinimas, kad net subtiliausi požymiai turi būti pastebėti – geriau sureaguoti per jautriai nei nesureikšminti. Skaudėjo širdį, kad apskritai tokie mokymai turi vykti, kad kenčia patys mažiausi, negalintys apsiginti, ir kad tai palieka pėdsaką visam gyvenimui“, – po mokymų sakė ji.
Pasak Mildos, tokie mokymai ne tik suteikia žinių, bet ir keičia požiūrį, ugdo budrumą bei pastabumą. Svarbu atpažinti ir savo pačių reakcijas – baimę, nejaukumą ar pasimetimą, kad jos netaptų kliūtimi tinkamai veikti.
Mokymai – tarsi pirmosios pagalbos kursai
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro (VAJC) vadovė sesuo Adelė Pilipavičiūtė CC šiuos mokymus lygina su pirmosios pagalbos kursais.
„Tam tikra prasme šie mokymai yra kaip pirmosios pagalbos mokymai. Žinias turime nuolat atnaujinti, ugdytis gebėjimą atpažinti ir tinkamai reaguoti. Kaip į pirmosios pagalbos kursus grįžtame kas kelerius metus, taip, manau, turėtume sugrįžti ir prie šios temos“, – sako ji.
Tačiau, pasak ses. Adelės, su jaunimu dirbančių suaugusiųjų mokymai yra tik viena iš saugios aplinkos kūrimo dalių. Jaunimo centro komanda siekia įgyti kompetencijų, kurios leistų jai ateityje pačiai organizuoti tiesioginius susitikimus su jaunimo grupelių ir krikščioniškų jaunimo bendruomenių nariais ir kalbėti su jais apie įvairias smurto rūšis, kaip jas atpažinti ir kaip į jas reaguoti.
„Svarbu pasiekti pirmąją, pažeidžiamiausią grandį – pačius jaunuolius – ir suteikti jiems įrankius, padedančius atpažinti pavojingas situacijas ir suprasti, kaip jose elgtis“, – sako VAJC vadovė.
Šiemet Vilniuje vykusiame Pasauliniame Apaštaliniame Gailestingumo kongrese daug kalbėta apie Gailestingumo miesto kūrimą. Ses. Adelė sako, kad rūpinimasis vaikų ir jaunimo saugumu yra konkretus būdas tokį miestą statyti: „Kiekvieno žmogaus akys, kurios pastebi galimai nukentėjusį jaunuolį ir pasirenka neužsimerkti, o reaguoti, yra Gailestingumo miesto statytojos. Po šių mokymų tokių akių bus daugiau.“
Vilniaus arkivyskupija drauge su vaiko teisių gynėjais artimiausiu metu planuoja surengti bent penkis mokymų „Seksualinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas ir reagavimas“ srautus.
Mokymus organizuoja Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Informacija apie mokymus skelbiama Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras – VAJC feisbuko puslapyje ir Vilniaus arkivyskupijos interneto puslapyje.