2020 rugsėjo 8 d. per iškilimingas šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo pašventintos ir grąžintos karūnos paveikslui „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ (dar vadinamam „Sapiegų Madona“).
Katedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius laiške papasakojo istoriją, kaip kilo idėja atkurti istorijos verpetuose pradingusias karūnas.
Vilniaus Arkivyskupe Metropolite Gintarai Grušai,
Mylima Vilniaus Arkikatedros bendruomene,
Mieli broliai ir sesės Kristuje,
garsiausias malonėmis po šv. Kazimiero yra Vilniaus Arkikatedros paveikslas „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“, dar vadinamas „Sapiegų Madona“. Šis paveikslas 1750 m. rugsėjo 8 d. buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis. Paveikslo karūnos ir prabangus aptaisas dingo per II pasaulinį karą.
2018 m. liepos 14 d., beatostogaudamas iš kunigo Kęstučio Smilgevičiaus gavau SMS žinutę: „…2020 m. rugsėjo 8 d. sukanka 270 metų nuo Sapiegų Dievo Motinos paveikslo iškilmingos karūnacijos iš Romos atsiųstomis, Popiežiaus Benedikto XIV pašventintomis karūnomis. Galima kokią iškilmę sugalvoti.“ Ši žinutė buvo lyg grūdas, kritęs į žemę, kuris subrendo po 16 mėnesių, 2019 m. advento metu. Išsigrynino aiški, apčiuopiama žinia.
Dažnas žmonių maldų šnabždesys prie šio paveikslo liudijo tos žinios svarbą. Pasitarus su bendruomenės žmonėmis, su kunigais, gavę žodinį sutikimą iš auksakalio, 2019 m. gruodžio 22 d., IV advento sekmadienį paskelbėme ir pakvietėme Vilniaus Arkikatedros bendruomenę atkurti karūnas Sapiegų Dievo Motinai.
Pasidomėjęs konkrečiau, kiek reiktų aukso, kokia aukso vertė, išsigandau. Ar sugebėsime? Bet net nuostabu buvo matyti, koks didis žmonių tikėjimas ir troškimas dovanoti, įprasminti savo palikimą, šeimos relikvijas, aukso dirbinius ir papuošti karūnomis Sapiegų Madoną. Atsiliepė žmonės iš Vilniaus Arkikatedros bendruomenės, Vilniaus miesto tikintieji ir tikintieji iš daugelio Lietuvos vietų. Per visą laiką, iki šiandien, savo aukomis prisidėjo arti devynių šimtų aukotojų.
Drąsiai kūrybos darbų ėmėsi auksakalys Eimantas Ludavičius, turintis patirties ir kūrybinių įžvalgų. Karūnų kūrimas tęsėsi apie 6 mėn.
Tikinčiųjų nešamos aukos drąsino šiame projekte ir rodė, kad Sapiegų Madona yra gyva jų pamaldume, gyvenime.
Aukotojų dėka galime atlikti koplyčios tvarkybos darbus: perdažytos kai kurios sienos, atnaujintos grindys, keičiamas apšvietimas, atnaujinti votai ir votų lentos. Laukia dar visa eilė būtinų darbų.
Karūnų atkūrimo Sapiegų Madonai procese talkino Vilniaus Arkivyskupija, Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo tarnyba, VA BPM direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir kitos menininkės, UAB „Restauracijos ir statybos trestas“, metalo skulptorius Kęstutis Puodžiukas, architektas Gintautas Šveikauskas. Bet labiausiai noriu padėkoti mylimai Arkikatedros bendruomenei už susitelkimą, palaikymą, tikėjimą, taip pat ir visiems aukotojams iš Vilniaus m. ir įvairių Lietuvos kampelių. Tai labai jautru ir prasminga: Jūsų kiekvieno dėka sukūrėme Sapiegų Madonai karūnas. Nuoširdžiai dėkojame Dievui ir visiems ir meldžiamės už geradarius.
Prabėgus 270 metų, 2020 m. rugsėjo 8 d., Vilniaus Arkivyskupas Gintaras Grušas uždėjo naujas, mūsų dienomis sukurtas karūnas, ant šio malonėmis garsėjančio atvaizdo.
Angelų Karaliene, Dangiškasis perle! Pagimdyki mūsų gyvenime, mūsų artimųjų gyvenimuose Tą, kuris atneša „gera“. Sapiegų Madona, Dievo Gimdytoja, užtarki mus!
Kun. Virginijus Česnulevičius
Vilnius, 2020 m. rugsėjo 8 d.
Prieš 270 metų per Švč. Mergelės Marijos gimimo šventę, 1750 m. rugsėjo 8 d., popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis buvo vainikuotas malonėmis garsus Sapiegų Dievo Motinos paveikslas. Atvaizdas, tuo metu puošęs vieną iš Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios altorių, buvo pirmasis taip pagerbtas Vilniuje. Sovietmečiu uždarius Šv. Mykolo vienuolyną, paveikslas buvo pergabentas į Šventosios Dvasios bažnyčią ir laikomas su kitomis uždarytų Vilniaus bažnyčių vertybėmis, o 1973 m. atrastas ir perduotas Lietuvos dailės muziejui. Lig tol dingo atvaizdo karūnos, juvelyriniai dirbiniai bei auksuoti sidabro aptaisai. 1989 m. paveikslas pakabintas Vilniaus arkikatedroje.
Mūsų dienomis šį Švč. Mergelės Marijos, garbinamos šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio, atvaizdą galima aplankyti Vilniaus arkikatedros Goštautų koplyčioje.